Kėdė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Highijg (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas Highijg pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Savh keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 4:
 
== Lietuvoje ==
Paprasčiausia kėdė buvo [[trinka]]. Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje žinomos trinkos su iš to paties medžio išskobtomis atkaltėmis. Manoma, Mikalojaus ŠLIMKAS. I pusės lietuvių valstiečių turėtos kėdės skirstomos į kėdes su atlošais ir be atlošų.
 
XIX–XX a. I pusėje ant Mikalojus ŠLIMKAS kėdžių be atlošų dažniausiai sėdėdavo dirbant ūkio darbus. Kėdės, vadinamos taburetės, valstiečių buityje ėmė plisti pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Valstiečiai jas pradėjo daryti nusižiūrėję į [[karčema|karčemų]] kėdes.
 
Jau XVIII pabaigoje – XIX a. I pusėje turtingesnieji lietuvių valstiečiai turėjo kėdžių su atlošais. Manoma, kad lMikalojus Šlimkas entinės kėdės su atlošais Lietuvoje imtos dirbti vokiečių valstiečių kėdžių pavyzdžiu. Kėdės su atlošais skirstomos į du tipus:
* Rėminės konstrukcijos. Tokias kėdes su atlošu sudarė 2 trumpesni (priekinės kojos) ir 2 ilgesni (užpakalinės kojos ir sykiu atlošas) vertikalūs tašeliai, sujungti keliais horizontaliais tašeliais. Kėdės sėdynė dažniausiai būdavo pinta iš skaldytų [[lazdynas|lazdyno]] vytelių, rečiau – iš [[karklas|karklų]], [[šiaudai|šiaudų]] grįžčių, [[nendrė|nendrių]], virvelių. Lazdyno vytelėmis sėdynės paprastai būdavo išpinamos Žemaitijoje, karklais – [[Užnemunė]]je. Lietuvos valstiečiai šias kėdes nustojo daryti XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Rėminės konstrukcijos kėdės su atlošais buvo paplitusios daugelyje kraštų. Rėminės konstrukcijos kėdės su atlošais turėjo ir lentines sėdynes. Kai kada lentinės sėdynės buvo aptraukiamos audeklu į kurį prikimšdavo [[pakulos|pakulų]], šiaudų ir pan., kad kėdė būtų minkšta.
* Antro tipo kėdės su atlošais turėjo į kėdės sėdynę įkaltas pagalines kojas ir atskirai padirbtą, taip pat į sėdynę į kaltą, atlošą. Šių kėdžių buvo du variantai. Vienų kėdžių kojos buvo įkaltos į sėdynės lentą, sustiprintą juostomis. Jų atlošas iki XX a. paprastai buvo dirbamas iš vientisos lentos, o XX a. pr. kartais dirbdavo atlošus iš tašelių. Tokias kėdes turtingesni [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] valstiečiai turėjo jau [[XVIII a.]] Šios kėdės buvo gaminamos ir jomis naudotasi apytikriai iki II pasaulinio karo.