Turmanto geležinkelio stotis

geležinkelio stotis Lietuvoje

55°41′58″š. pl. 26°27′55″r. ilg. / 55.6995°š. pl. 26.4654°r. ilg. / 55.6995; 26.4654

  Turmanto geležinkelio stotis
Stotis 2016 m.
Adresas Turmantas
Atidaryta 1862 m.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
DAUGPILIS
Gryva
Kurcumas
(Lietuvos–Latvijos siena)
TURMANTAS
10,0
Visaginas
7,1
Gerkonys
ŠVENČIONĖLIAI

Turmanto geležinkelio stotisgeležinkelio stotis Turmanto miestelyje (Zarasų rajonas), prie Lietuvos–Latvijos sienos, geležinkelio Vilnius–Turmantas ruožo pabaigoje. Stotis yra tarp Visagino (į pietus) ir Daugpilio (į šiaurę). Aptarnauja Turmanto miestelį, atvyksta keleiviniai traukiniai Vilnius–Ignalina–Turmantas,[1] taip pat krovininiai traukiniai, atliekamos krovinių paslaugos.[2]

Stoties pastatų kompleksas – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 32449), jam priklauso geležinkelio stotis (32450), vandens siurblinė (32451), transformatorinė (32452), lauko tualetas (32453), 3 sandėliai (32454, 32455, 32456). Geležinkelio svarbą miesteliui vaizduoja plieniniai žirgai Turmanto herbe.[3]

Istorija

redaguoti

18591860 m. tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio liniją, Turmante 1862 m.[4] pastatyta IV klasės traukinių stotis.[5] Dar 1862 m. ji vadinta Novoaleksandrovsko stotimi (pagal šalia esančius Zarasus, tuomet vadintus Novoaleksandrovsku),[6] vėliau pervadinta Turmanto vardu. Stotis buvo pusiaukelėje tarp Dūkšto GS (21 varstas) ir Kalkūnų GS (17 varstų).[7]

2003 m. atnaujinti peronai.[8] 2008 m. stoties pastatų kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[9] 2015 m. panaikintas tarptautinis traukinys „Vilnius–Daugpilis–Sankt Peterburgas“,[10] o nuo 2018 m. sausio 13 d. savaitgaliais pradėjo kursuoti traukinys Vilnius–Daugpilis.

Šaltiniai

redaguoti
 
  1. Traukinių išvykimai iš stotelės Turmantas. (Stops.lt)
  2. Turmanto stotis (AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacija) Archyvuota kopija 2016-11-11 iš Wayback Machine projekto.
  3. Turmantas jau turi vėliavą ir herbą Archyvuota kopija 2016-12-20 iš Wayback Machine projekto.
  4. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  5. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
  6. Mappa kolei żelaznych rozchodzących się z Wilna. A. H. Kirkor, Przewodnik: Wilno i koleje żelazne z Wilna do Petersburga i Rygi oraz do granic na Kowno i Warszawę. – Wilno, 1862.
  7. Turmont. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 645 psl. (lenk.)
  8. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000–2005 m. – Vilnius, Sapnų sala, 2005. // psl. 47
  9. „Objekto Nr. 32449 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. Seniausias traukinio maršrutas Lietuvoje iškeliavo į paskutinį reisą