Astmabronchų susirgimas, kuris sukelia kvėpavimo apsunkinimą (dusulį) ar kosulį. Dusulys dažnai esti priepuolinio pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei.

Astma istorijoje

redaguoti

Pirmą kartą liga minima Egipto papirusuose prieš 3500 m. Hipokratas jai davė pavadinimą, o senovės Romos laikais ji buvo susieta su fizine veikla. Pirmąjį išsamų aprašymą paliko Marko Aurelijaus asmeninis gydytojas. Įvairiuose šaltiniuose ji buvo minima ir vėliau, tačiau tik XIX a. prancūzas  René Laennec apibrėžė astmą ir apibūdino ją taip, kaip ji suprantama ir šiandien. Tai viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena iš dažniausių lėtinių ligų.

Bendros žinios apie žmogaus kvėpavimo sistemą

redaguoti
 
Žmogaus kvėpavimo sistema

Žmogaus kvėpavimo sistema yra sudaryta iš kvėpavimo takų, kurie skirstomi į viršutinius ir apatinius, bei iš plaučių. Apatiniams kvėpavimo takams priklauso gerklos, trachėja ir bronchai.

Priežastys

redaguoti

Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.

Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).

Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.

Astmos požymius sukeliantys faktoriai

redaguoti

Ligos požymius gali sukelti alergiją sukeliančios medžiagos, kaip pvz.: žiedadulkės, naminiai gyvuliai, namų dulkių erkių išskyros arba kiti veiksniai, tokie kaip: infekcijos, fizinis krūvis, šaltis, kvėpavimo takus erzinančios medžiagos (tabako dūmai, dulkės, stiprūs kvapai) ir stresas. Alergija gali pasireikšti įvairiais būdais:

  • ūmi alerginė reakcija, kuri staiga gali sukelti astmos priepuolį.
  • uždelsta alerginė reakcija, astmos požymiai gali atsirasti po keliolikos valandų (pvz., kontaktas su žiedadulkėmis buvo dieną, o vakare atsiranda dusulys).
  • lėtinė alerginė reakcija, kuri gali skatinti besikartojančius astmos priepuolius. Pacientas neįtaria, kad yra alergiškas (pvz., esant alergijai namų dulkių erkėms ar naminiams gyvuliams, kai jie laikomi namie).

Simptomai

redaguoti
  • Dusulys
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje
  • Sutrikęs miegas
  • Kosulys
  • Skrepliavimas
  • Švokštimas krūtinėje
  • Nerimas
  • Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte

Ligos eiga

redaguoti

Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą.

Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan. Bronchinės astmos eiga labai nevienoda. Liga gali būti epizodinė ir nuolatinė. Epizodinė astma pasireiškia tam tikrais periodais, dažniausiai po trumpalaikio kontakto su alergenu. Jai būdinga lengva eiga ir ilgi pagerėjimo periodai. Esant nuolatinei astmai, bronchų uždegimas yra pastovus.

 
Inhaliatorius

Priešuždegiminiai vaistai

redaguoti

Priešuždegiminiai vaistai mažina gleivinės pabrinkimą, gleivių išsiskyrimą ir apsaugo nuo bronchų spazmo.

Prolonguoto veikimo bronchus plečiantys vaistai (bronchodiliatatoriai)

redaguoti

Kai kamuoja astma, nežiūrint priešuždegiminio gydymo, papildomai skiriami bronchus plečiantys prailginto veikimo vaistai. Šie preparatai veikia visą parą ir apsaugo nuo bronchų spazmo arba gerokai jį sumažina. Jie inhaliuojami reguliariai (kartu su priešuždegiminiais vaistais) ryte ir vakare. Kai kuriais atvejais papildomai skiriami bronchus plečiantys vaistai tablečių forma (Theo-Dur).

Trumpo veikimo bronchus plečiantys vaistai

redaguoti

Esant lengviems, retai besikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių (pvz.,Salbutamolum, Berotec, Bricanyl). Jie naudojami nereguliariai, o tik užėjus dusuliui.

Bronchinės astmos paplitimas

redaguoti

Statistiniais duomenimis Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad 2025 m. bronchų astma gali sirgti iki 400 milijonų planetos gyventojų. Pagal GINA bronchų astmos paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose nevienodas. Skandinavijoje ir Baltijos šalyse paplitimas siekia apie 4,9 proc., Jungtinėje Karalystėje ir Airijos respublikoje iki 16,1 proc., Vakarų Europoje apie 5,9 proc., Artimuose Rytuose apie 5,8 proc., Centrinėje Amerikoje apie 3,8 proc., Pietų Amerikoje apie 9,9 proc., Karibų Jūros Salyne apie 10,4 proc.. Lietuvoje 2002 m. atlikto ISAAC (International Study of Asthma and Allergies in Childhood) tyrimo duomenimis 6-7 m. vaikų amžiaus grupėje astmos simptomų paplitimas siekė 2,6 proc.

Nuorodos

redaguoti