Brahmaputra
Brahmaputra ties Guvahačiu (Indija)
Brahmaputra ties Guvahačiu (Indija)
Ilgis 2896 km
Baseino plotas 935 000 km²
Vidutinis debitas 12 000 m³/s
Ištakos Himalajai
Žiotys Bengalijos įlanka
Šalys Kinija (Tibetas), Indija, Bangladešas
Vikiteka Brahmaputra

Brahmaputra (asam. ব্ৰহ্মপুত্ৰ  = Brôhmôputrô, beng. ব্রহ্মপুত্র = Bromhoputro, hind. ब्रह्मपुत्र, IAST: Brahmaputr, kin. 雅鲁藏布江, pinyin: Yǎlǔ Zàngbù Jiāng) – upė Centrinėje ir Pietų Azijoje. Teka per Kiniją (Tibetą), Indiją, Bangladešą. Ilgis 2896 km. Baseino plotas 935 tūkst. km² (neretai Brahmaputros, Gango ir Meghnos baseinas laikomas vientisu).

Brahmaputra prasideda šiauriniuose Himalajų šlaituose ir teka į rytus pietiniu Tibeto kalnyno pakraščiu, čia vadinama Macangu arba Jarlung Dzangpo (tibet. ཡར་ཀླུངས་གཙང་པོ་  = yar kLungs gTsang po). Toliau Jarlungo Upės didžiuoju kanjonu prasiveržia pro Himalajus ir teka vakarų, pietvakarių kryptimi Bengalijos žemuma. Vaga labai išsiplečia. Įteka į Indijos vandenyno Bengalijos įlanką, kartu su Ganga ir Meghna sudarydama didžiausią pasaulyje deltą (plotas 80–105 tūkst. km²). Brahmaputros mityba remiasi sniego tirpsmo vandeniu Himalajuose ir musoninių liūčių vandeniu Bengalijoje. Vasarą labai patvinsta. Potvynio aukštis siekia 10–12 m. Vanduo užlieja dideles Bengalijos lygumos teritorijas. Brahmaputros vanduo naudojamas irigacijai. Laivuojama 1290 km: Tibete atskiruose ruožuose ir nuo Dichtango tarpeklio.[1]

Didžiausi intakai: Lasa, Nijangas, Dibangas, Lohitas, Dhansiris, Kopilis (kairieji), Subansiris, Kamengas, Manasas, Sankošas (Gangadharas), Torsa, Tysta, Džaldhaka (dešinieji).

Svarbiausi miestai prie Brahmaputros: Šigadzė (Kinija), Guvahatis (Indija).

Upės pavadinimas sanskritu reiškia „Brahmos sūnus“.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.