Pirmoji įvardinta rašytiniame šaltinyje Lietuvos siena yra Rusios ir Lietuvos siena, aprašyta  Kvedlinburgo metraštyje, mininčiame dvi lygiavertes valstybes ir 1009 m. kovo 9 d. įvykį jų pasienyje, kuomet šv. Brunonas Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą ir su 18 saviškių iškeliavo į dangų. Vėliau Lietuvos siena nustatinėta ne kartą, pavyzdžiui, XV a. pabaigoje su Vokiečių ordinu.

Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a.

XV a. pradžioje Lietuvos valstybė užėmė didžiausią teritoriją – valstybę sudarė Žemaitija, tikroji Lietuva, o didžiausią teritorijos dalį sudarė rusėnų kunigaikštystės.

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taiką, nustatyta vakarinė LDK sieną, išlikusi nepakitusi daugiau nei 500 metų. Pagal šią sutartį Klaipėdos kraštas iki 1923 m. priklausė vokiečių valstybėms.

Rusijos imperijoje

redaguoti

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų visą LDK teritoriją pasidalino galingosios imperijos – Užnemunė atiteko Prūsijos karalystei, o likusi dalis – Rusijos imperijai. Iki 1796 m. didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos priklausė Vilniaus gubernijai, kuri 1796 m. sujungta su Slanimo gubernija, sudarant Lietuvos guberniją. 1801 m. Lietuvos gubernija padalinta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas.

Užnemunė nuo 1807 m. priklausė Napoleono sudarytai Varšuvos kunigaikštystei, o nuo 1815 m. buvo Rusijos imperijos Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijoje (nuo 1837 m. – Augustavo gubernijoje).

1819 m. Palangos valsčius atiteko Kuršo gubernijai. 1843 m. nuo Vilniaus gubernijos atskirta Kauno gubernija, nuo 1867 m. Užnemunė priklausė Suvalkų gubernijai. 1867–1915 m. gubernijų ribos nekito.

Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija.

Nuo 1918 m

redaguoti

Lietuvos sienų moderniaisiais laikais (nuo 1918 m.) kaita:

Lietuvos valstybės sienų ilgiai

redaguoti

Bendra Lietuvos Respublikos valstybės siena yra 1763,05 km ilgio. Iš jų sausuma ir pasienio vandenimis – 1643,41 km, teritorine jūra – 119,64 km. Lietuvos valstybės sienos ilgis su kaimyninėmis valstybėmis:

Literatūra

redaguoti
  • Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918–1940 m.: žmonės ir įvykiai (sud. Algis Balaišis). – V.: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2006. – ISBN 9955-9875-0-2
  • Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918–1940 m. (sud. Algis Balaišis). – V.: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2007. – 364 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9875-1-2
  • Tomas Čelkis. Nuo teritorinio ruožo prie linijos: sienų sampratos pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22. – 58-73 psl.
  • Tomas Čelkis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų sutartys ir delimitacijos procedūra XIV–XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos. 2010, t. 25, 25-47 psl.
  • Lietuvos sienos: tūkstantmečio istorija (sud. Zenonas Kumetaitis, Česlovas Laurinavičius, Zita Medišauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė). – V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. – 177 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-23-318-3

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. http://www.pasienis.lt/index.php?685443650 Archyvuota kopija 2020-08-15 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos valstybės siena