Šariatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Šariatas (arab. šariya — kelias prie vandens (dievo įstatymas)) – šventasis islamo įstatymas. Musulmonai tvirtai tiki, jog šariato pagrindas – tai dieviškasis apreiškimas, ateinąs iš keturių svarbiausiųjų šaltinių:^[1]

• Korano – švenčiausioji musulmonų knyga.
• Sunos – pasakojimų apie pranašo darbus bei posakių rinkinys sudarytas iš hadisų
• Idžmos – musulmonų bendruomenės ar jos išminčių mokslininkų bendro sutarimo.
• Kijų – analogiškų dedukcijų, išvestų iš pirmųjų trijų šaltinių.

Tačiau orientalistai aiškina, jog iš tiesų šariatas savo teiginiams medžiagą sėmė iš ikiislamiškojo laikotarpio papročių teisės ir ankstyvojo islamo administracinės praktikos. Ją susistemino ir islamui pritaikė mokslininkai juristai, atsižvelgdami į musulmonų bendruomenėje jau besiklostančias normas, kurios reikalavo išraiškos. Šariate išdėstytus reikalavimus galima suskirstyti į penkias kategorijas:^[1]

• ką Alachas įsakė;
• ką Alachas patarė, tačiau griežtai neprisakė vykdyti;
• ką Alachas paliko neaprėpęs įstatymu;
• ką Alachas pasmerkė, tačiau tiesiogiai neuždraudė;
• ką Alachas aiškiai uždraudė.

Šariatas aprėpia kiekvieną gyvenimo sritį, jis nurodo šeimos gyvenimo priedermes, religines pareigas, reguliuoja ir kitus civilinius klausimus. Už šio įstatymo nesilaikymą taikomos bausmės ir sankcijos, kurios yra aiškiai apibrėžtos ir nurodytos.

Dar prieš šimtmetį jis buvo pagrindinis įstatymas visame musulmonų pasaulyje, kurio buvo paisoma bent jau teoriškai (praktiškai net oficialūs teismai jau labai seniai toleravo tam tikrus „nuklydimus“ nuo priesaikos). Pavyzdžiui, Turkijoje šariato buvo atsisakyta ir vietoj jo priimti šiek tiek modifikuoti europietiški kodeksai, o Saudo Arabijoje šariatas iki šiol yra dominuojanti teisė, nors ir ten vis daugiau sričių savo įstatymais jau reguliuoja valstybė. Nuo šariato vis dar nenukrypstama Irane, kur mirtimi baudžiama už žmogžudystę, išprievartavimą, narkotikų platinimą, ginkluotą apiplėšimą ir santuokinę neištikimybę.

Taip pat skaitykite

• Islamo teisė

Nuorodos ir šaltiniai

• Islamiškoji teisė – musulmonų išganymo kelrodis Egdūnas Račius, 2004 m. rugsėjo 26 d.
• Už Šariah įstatymus
• Prieš Šariah įstatymus

Išnašos

1. ↑ ^{1,0 1,1} Sud. autorių kolektyvas, red. Balčienė Bronė. Pasaulio religijos. Vilnius: Alma littera, 1994. 322-324 psl.

Šis straipsnis apie islamą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.