Miškinis (dvasia): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 16:28, 26 lapkričio 2022 versija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Miškinis.

Miškinis (ukr. лісовик, rus. леший, лесовик, лесовой, лешак, лесник, лесун, lenk. boruta, leszy) – miške gyvenanti būtybė (kartais – miško dvasia), globojanti mišką. Būdinga slavų, ypač rusų, legendoms ir pasakoms. Miškinius dažniausiai įsivaizduodavo kaip priešiškus žmonėms.

Miškiniai gyvena gūdžiose miškų tankynėse, kartais – ir dykvietėse.
Rusų valstiečiai dažnai manė, kad miškiniai miške gyvena ne nuolatos, o tik šiltu metų laiku. Spalio 17 d. miškiniai prasmenga į žemę, kur žiemoja iki pavasario. Prieš įsižiemodami miškiniai siautėja – sukelia audrą, laužo medžius, išvaiko po urvus žvėris.
Lenkai manė, kad miškiniai mėgsta įsitaisyti senuose sausuose medžiuose turėdami pelėdų pavidalą, todėl valstiečiai vengdavo kirsti tokius medžius. Rusai manė, kad miškiniai mėgsta ne sėdėti ant šakų, o tūnoti tokių medžių drevėse. Einantį miškinį lydi vėjas, kuris paslepia jo pėdsakus. Tuo miškiniai panašūs švedų folkloro skogėms (miško elfams). Dėl ryšio tarp miškinio ir vėjo žmonės miške stengdavosi nešvilpauti, kad neprisišauktų miškinio. Įsiutinus miškinį, žmonės tikėdavo, jį galima nuraminti tik suteikus miškui naujos gyvybės, tai yra pasodinus medį ar krūmą.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogui miškiniai pasirodo įvairiais pavidalais, bet dažniausiai kaip sukriošęs seniokas ar gauruotas baisūnas su ožio kojomis, ragais ir barzda (tuo primena graikų satyrus). Miškiniai rengdavosi išvirkščiais drabužiais, niekada nesusijuosdavo. Tarp medžių miškinis atrodo kaip milžinas, kurio galva sulig medžių viršūnėmis, o laukymėse jo galva vos kyšo iš žolių. Miškiniams priskiriama kūnamainystės galia – jie gali įgyti žvėrių pavidalą.

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškiniai valdo visus miško žvėris. Buvo manoma, kad visas masines žvėrių migracijas valdo miškiniai. Medžiotojai stengdavosi įsiteikti miškiniams, kad šie netrukdytų medžioti.

Mėgstamas miškinių užsiėmimas – klaidinti žmones miškuose. Miškinio klaidinamas žmogus staiga pameta kelią, gali paklysti tarp trijų pušų. Paklydęs žmogus gali įveikti klaidinimą persivilkęs savo drabužius išvirkščius. Be to, miškiniai mėgsta rėkauti bauginamais balsais ir švilpauti, kad išgasdintų.

Paprastai įsivaizduodavo, kad miškiniai yra vieniši. Jei miške atsiranda du miškiniai, jie pradeda kovoti tarpusavyje. Tokią kovą rodo išversti medžiai ir išgasdinti žvėrys.
Kai kuriose vietovėse manė, kad miškiniai gyvena kaimais. Jų moterys apžėlusios, susivėlusiais plaukais, o krūtys tokios ilgos, kad vaikščiodamos miškinės jas permeta per pečius.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+{{Šaltiniai}}
-'''Miškinis''' (ukr. ''лісовик'', rus. ''леший'', ''лесовик, лесовой, лешак, лесник, лесун'') - [[miškas|miške]] gyvenanti būtybė (kartais - miško [[dvasia]]), globojanti mišką. Būdinga [[slavai|slavų]], ypač [[rusai|rusų]], [[legenda|legendoms]] ir [[pasaka|pasakoms]]. Miškinius dažniausiai įsivaizduodavo kaip priešiškus žmonėms.
+{{Reikšmės|Miškinis|}}
-Miškiniai gyvena gūdžiose miškų tankynėse, kartais - ir [[dykvietė]]se.
+[[Vaizdas:Leshy (1906).jpg|thumb|250px|]]
-<br>Rusų valstiečiai dažnai manė, kad miškiniai miške gyvena ne nuolatos, o tik šiltu metų laiku. Spalio 17 d. miškiniai prasmenga į žemę, kur žiemoja iki [[pavasaris|pavasario]]. Prieš įsižiemodami miškiniai siautėja - sukelia [[audra|audrą]], laužo medžius, išvaiko po urvus žvėris.
+'''Miškinis''' (лісовик, леший, лесовик, лесовой, лешак, лесник, лесун  [[miškas|miške]] gyvenanti būtybė (kartais miško [[dvasia]]), globojanti mišką. Būdinga [[slavai|slavų]], ypač [[rusai|rusų]], [[legenda|legendoms]] ir [[pasaka|pasakoms]]. Miškinius dažniausiai įsivaizduodavo kaip priešiškus žmonėms.
-<br>[[Lenkai]] manė, kad miškiniai mėgsta įsitaisyti senuose sausuose medžiuose turėdami [[pelėda|pelėdų]] pavidalą, todėl [[valstiečiai]] vengdavo kirsti tokius medžius. Rusai manė, kad miškiniai mėgsta ne sėdėti ant šakų, o tūnoti tokių medžių [[drevė]]se. Einantį miškinį lydi [[vėjas]], kuris paslepia jo pėdsakus. Tuo miškiniai panašūs [[švedai|švedų]] folkloro skogėms (miško elfams). Dėl ryšio tarp miškinio ir vėjo žmonės miške stengdavosi [[švilpimas|nešvilpauti]], kad neprisišauktų miškinio.
+Miškiniai gyvena gūdžiose miškų tankynėse, kartais ir [[dykvietė]]se.
+<br>Rusų valstiečiai dažnai manė, kad miškiniai miške gyvena ne nuolatos, o tik šiltu metų laiku. Spalio 17 d. miškiniai prasmenga į žemę, kur žiemoja iki [[pavasaris|pavasario]]. Prieš įsižiemodami miškiniai siautėja sukelia [[audra|audrą]], laužo medžius, išvaiko po urvus žvėris.
+<br>[[Lenkai]] manė, kad miškiniai mėgsta įsitaisyti senuose sausuose medžiuose turėdami [[pelėda|pelėdų]] pavidalą, todėl [[valstiečiai]] vengdavo kirsti tokius medžius. Rusai manė, kad miškiniai mėgsta ne sėdėti ant šakų, o tūnoti tokių medžių [[drevė]]se. Einantį miškinį lydi [[vėjas]], kuris paslepia jo pėdsakus. Tuo miškiniai panašūs [[švedai|švedų]] folkloro skogėms (miško elfams). Dėl ryšio tarp miškinio ir vėjo žmonės miške stengdavosi [[švilpimas|nešvilpauti]], kad neprisišauktų miškinio.
 == Išvaizda ==
-Žmogui miškiniai pasirodo įvairiais pavidalais, bet dažniausiai kaip sukriošęs seniokas ar gauruotas baisūnas su ožio kojomis, ragais ir [[barzda]] (tuo primena graikų [[satyras|satyrus]]). Miškiniai rengdavosi išvirkščiais [[apranga|drabužiais]], niekada nesusijuosdavo. Tarp medžių miškinis atrodo kaip [[milžinas]], kurio galva sulig medžių viršūnėmis, o [[laukymė]]se jo galva vos kyšo iš [[žolė|žolių]]. Miškiniams priskiriama kūnamainystės galia - jie gali įgyti žvėrių pavidalą.
+Žmogui miškiniai pasirodo įvairiais pavidalais, bet dažniausiai kaip sukriošęs seniokas ar gauruotas baisūnas su ožio kojomis, ragais ir [[barzda]] (tuo primena graikų [[satyras|satyrus]]). Miškiniai rengdavosi išvirkščiais [[apranga|drabužiais]], niekada nesusijuosdavo. Tarp medžių miškinis atrodo kaip [[milžinas]], kurio galva sulig medžių viršūnėmis, o [[laukymė]]se jo galva vos kyšo iš [[žolė|žolių]]. Miškiniams priskiriama kūnamainystės galia jie gali įgyti žvėrių pavidalą.
 == Gyvenimo būdas ==
 Miškiniai valdo visus miško žvėris. Buvo manoma, kad visas masines žvėrių migracijas valdo miškiniai. Medžiotojai stengdavosi įsiteikti miškiniams, kad šie netrukdytų [[medžioklė|medžioti]].
-Mėgstamas miškinių užsiėmimas - klaidinti žmones miškuose. Miškinio klaidinamas žmogus staiga pameta kelią, gali paklysti tarp trijų pušų. Paklydęs žmogus gali įveikti klaidinimą persivilkęs savo drabužius išvirkščius. Be to, miškiniai mėgsta rėkauti bauginamais balsais ir švilpauti, kad išgasdintų.
+Mėgstamas miškinių užsiėmimas klaidinti žmones miškuose. Miškinio klaidinamas žmogus staiga pameta kelią, gali paklysti tarp trijų pušų. Paklydęs žmogus gali įveikti klaidinimą persivilkęs savo drabužius išvirkščius. Be to, miškiniai mėgsta rėkauti bauginamais balsais ir švilpauti, kad išgasdintų.
-Paprastai įsivaizduodavo, kad miškiniai yra vieniši. Jei miške atsiranda du miškiniai, jie pradeda kovoti tarpusavyje. Tokią kovą rodo išversti medžiai ir išgasdinti žvėrys.
-<br>Kai kuriose vietovėse manė, kad miškiniai gyvena [[kaimas|kaimais]]. Jų moterys apžėlusios, susivėlusiais plaukais, o [[krūtis|krūtys]] tokios ilgos, kad vaikščiodamos miškinės jas permeta per pečius.
+Paprastai įsivaizduodavo, kad miškiniai yra vieniši. Jei miške atsiranda du miškiniai, jie pradeda kovoti tarpusavyje. Tokią kovą rodo išversti medžiai ir išgasdinti žvėrys.
+<br>Kai kuriose vietovėse manė, kad miškiniai gyvena [[kaimas|kaimais]]. Jų moterys apžėlusios, susivėlusiais plaukais, o [[krūtis|krūtys]] tokios ilgos, kad vaikščiodamos miškinės jas permeta per pečius.
 [[Kategorija:Mitinės būtybės]]
+[[Kategorija:Slavų mitologija]]
-[[en:Leszi]]