Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
21:34, 22 kovo 2018 versija, sukurta Homo ergaster(aptarimas | indėlis)(Atmestas Homo ergaster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas))
Šiaudiniškių dvaras – buvęs dvaras Šiaudiniškių kaimo (Vilkaviškio rajonas) rytiniame pakraštyje, tarp Šiaudiniškių gyvenvietės ir Alvito geležinkelio stotelės. Dvarą supa parkas, yra dviaukštis mūrinis raudonų plytų ūkinis pastatas, iškilęs XIX a. 2-ojoje pusėje. Yra dvaro tvenkiniai.
Kai kurie istorikai tvirtina, kad dabartinio Šiaudiniškių dvaro teritorijoje 1380 m. Jogaila pasirašė sutartį su kryžiuočių ordino didžiuoju magistru Vinrichu fon Kniprode, kurioje slapta įsipareigojo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, jei jo valdas pultų kryžiuočiai. Lenkų istorikas A. Prochaska Šiaudiniškių kaimą tapatino su Dovydiškėmis. Kai kurie istorijos tyrinėtojai Dovydiškių sutartį vadina tiesiog Šiaudiniškių sutartimi. Viena aišku, Dovydiškių sutartis buvo pasirašyta kažkur Užnemunėje, bet ar Šiaudiniškiuose, ar kur nors kitur, nežinia. Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti užuominų, kad Šiaudiniškiuose lankėsi Ldk Kęstutis.
1784 m. Šiaudiniškių dvaras priklausė Kauno voiskiui Mejerui, dvare veikė vėjo malūnas. XIX a. pradžioje į dvaro sudėtį įėjo ir Karolinovo palivarkas, užėmęs 506 margus žemės, Jonaičių ir Užkuraičių kaimai. Manoma, kad tuomet ir buvo pastatyti vienaaukščiai mūriniai klasicizmo stiliaus rūmai, kurių portiką laikė šešios apvalios kolonos (po tris kiekvienoje pusėje). Kai 1812 m. Napoleono žygio į Rusiją metu čia trumpam apsigyveno Napoleono armijos kavaleristai, mūriniai rūmai jau stovėjo. 1827 m. dvare užfiksuota 15 gyvenamųjų namų su 169 gyventojais. 1860 m. dvarininku buvo Balogas.
Dvaro reikšmė išaugo, kai buvo nutiestas Kauno–Kybartų geležinkelis ir netoli pastatyta Alvito stotis. 1861 m. balandžio 21 d. 18 ūkių valstiečiai, protestuodami, kad negauna žemės, neatėjo į darbą ir jame nepasirodė 15 dienų. 1878 m. kaime ir dvare stovėjo 15 namų, kuriuose gyveno 108 vyrai ir 122 moterys. 1889 m. dvare gyveno 181 gyventojai: 163 lietuviai, 15 vokiečių ir 3 lenkai). XIX a. pabaigoje užėmė 1317 margų (iš jų – pusę užėmė pievos) plotą. Dvaro teritorijoje stovėjo 12 mūrinių ir 14 medinių namų.
Masačusetso technologijos institutas (angl.Massachusetts Institute of Technology, MIT) – privatus universitetas, esantis Kembridže, Masačusetso valstijoje. MIT sudaro penkios mokyklos ir vienas koledžas, kurį sudaro 32 universitetiniai fakultetai, stipriai orientuoti į mokslinius ir technologinius tyrimus.
MIT buvo įkurtas William Barton Rogers1861 metais kaip atsakas į didėjančią Jungtinių Amerikos Valstijųindustrializaciją. Nors įkurtas pagal vokiečių ir prancūzų politechninių technologijos institutų modelius, MIT filosofija „mokytis per veiklą“ pavertė universitetą mokymosi laboratorijose, doktorantų tyrinėjimų, ir progresuojančių architektūros stilių iniciatoriumi. Kaip federacinės valdžios finansuotas tyrinėjimo ir plėtros centras per Antrąjį pasaulinį karą, MIT mokslininkai išvystė susijusias su gynyba technologijas, kurios vėliau tapo kompiuterių, radarų, išcentrinės navigacijos sistemų pagrindu. Po karo MIT reputacija plėtėsi už jos pagrindinių kompetencijų moksle ir inžinerijoje į socialinius mokslus įskaitant ir ekonomiką, lingvistiką, politikos mokslus ir vadybą.
MIT biudžetas ir metinės išlaidos tyrimams yra vienos didžiausių tarp Amerikos universitetų. MIT absolventai ir fakultetų mokomasis personalas yra ��inomi dėl techninio sumanumo (72 Nobelio premijos laureatai, 47 Nacionalinio Amerikos Aukso medalio gavėjai ir 29 MacArthur draugijos nariai), verslumo dvasios (1997 m. pranešimas tvirtino, kad sujungtos pajamos kompanijų, įsteigtų MIT filialų, taptų dvidešimt ketvirta didžiausia ekonomika pasaulyje), ir nepagarbumas (populiari praktika konstruoti sudėtingas išdaigas, ar įsibrauti į svetimas duomenų bazes, dažnai turi anti-autoritarines potekstes).
