Arpadai
Arpadai (Árpád) – X–XIII amžių Vengrijos valdovų dinastija. Dinastijos pradininkas Arpadas atvedė vengrų gentis į Dunojaus vidurupio lygumą. Dinastijos valdymo laikotarpiu Vengrija priėmė krikščionybę, tapo karalyste, sustiprėjo, o Belos III valdymo laikotarpiu pasiekė didžiausią galią. Po 1301 m. Vengriją pradėjo valdyti Anžu dinastija.[1]
Arpadų dinastijos valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kunigaikščiai:
- Arpadas (889–907)
- Žoltas (907–947)
- Faisas (947?-952)
- Takšonis (947?-972)
- Geza (972–997)
- Steponas I Šventasis (997–1000)
Karaliai
- Steponas I Šventasis (1000–1038)
- Petras (1038–1041; 1044–1046)
- Andrius I (1046–1060)
- Bela I (1060–1063)
- Šalamonas (1063–1074)
- Geza I (1074–1077)
- Vladislovas I Šventasis (1077–1095)
- Kalmanas (1095–1116)
- Steponas II (1116–1131)
- Bela II Aklasis (1131–1141)
- Geza II (1141–1161)
- Steponas III (1161–1162; 1165–1173)
- Vladislovas II (1162–1163)
- Steponas IV (1163–1165)
- Bela III (1173–1196)
- Imrė (1196–1204)
- Vladislovas II (1204–1205)
- Andrius II (1205–1235)
- Bela IV (1235–1270)
- Steponas V (1270–1272)
- Vladislovas IV Kunas (1272–1290)
- Andrius III (1290–1301)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Arpadai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 41 psl.
