Eleronas

Eleronai (iš pranc. aileron – „mažasis sparnas“) yra atlenkiami valdymo paviršiai, pritvirtinti galiniuose orlaivio sparno kraštuose. Naudojami šoniniam orlaivio supimui (sukimui aplink išilginę orlaivio ašį). Abu eleronai yra sujingti, todėl vienam nusileidus, kitas pakeliamas: žemyn nulenktas eleronas padidina sprano, kuriame yra, kilimą, o žemyn nulenktas eleronas sumažina savo sparno kilimą, todėl sukuriamas šoninis supimas.

Šis įrenginys pirmą kartą pasirodė Naujosios Zelandijos išradėjo Richard Pearse 1902 m. sukonstruotame viensparniame lėktuve, bet dauguma tyrinėtojų mano, jog orlaivio skrydis vievien buvo nevaldomas. Manoma, jog pirmas eleronais kontroliuojamas orlaivis buvo Alberto Santos-Dumont 1906 m. sukonstruotas lėktuvas 14-bis.

Vėliau nepriklausomai eleronus išrado Aerial Experiment Association (liet. Oro bandymų asociacija), vadovaujama Alexander Graham Bell ir prancūzų orlaivių statytoju Robert Esnault-Pelterie.

Šis straipsnis apie aviaciją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.