Pereiti prie turinio

Kasiodoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Kasiodoras

Flavijus Magnas Aurelijus Kasiodoras (lot. Flavius Magnus Aurelius Cassiodorus; g, apie 485 m. – m. apie 585 m.) – romėnų pareigūnas, rašytojas, ostgotų karaliaus Teodoriko patikėtinis ir diplomatas, romėnų – ostgotų sąjungos derybininkas.

Kasiodoras gimė Skiletiume, pietų Italijoje. Karjerą pradėjo kaip savo tėvo, Sicilijos gubernatoriaus, kancleris, 507511 m. buvo kvestoriumi, 514 m. tapo konsulu, vėliau Teodoriko, o jam mirus – jo sūnaus Atalariko magister officiorum. Galiausiai tapo Italijos pretoriniu prefektu. Senatvėje prie Jonijos jūros įkūrė Vivarijaus vienuolyną, kuris vėliau tapo svarbiu viduramžiu kultūros centru – ten perrašinėti antikos autorių veikalai, daryti jų vertimai.

Darbai

  • Laudes – fragmentiškos viešų renginių panegirikos
  • Chronica – iki 519 m. apimantys pasaulio istorijos, gotų ir romėnų santykių aprašymai
  • Historia Gothorum – 526533 m. laikotarpį apimantis neišlikęs leidinys, tačiau juo plačiai rėmėsi istorikas Jordanas
  • Variae epistolae – Teodoriko valstybės dokumentai, laiškai, raštai. Tarpe jų yra tarp 523–526 m. rašytas Teodoriko vardu laiškas aisčiams. Jame rašoma apie ostgotų – aisčių prekyba gintaru, aisčiams paaiškinama gintaro kilmė, siūloma tęsti draugiškus ryšius[1].
  • Expositio psalmorum
  • De anima
  • Institutiones Divinarum et Saecularium Litterarum – viduramžiais didelę svarbą įgijęs veikalas, kuriame „laisvieji menai“ suskirstyti į trivium ir quadrivium.
  • De Artibus ac Disciplinis Liberalium Litterarum
  • Codex Grandior – Biblijos versija.

Šaltiniai

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 155 psl.