Kasiodoras

Flavijus Magnas Aurelijus Kasiodoras (lot. Flavius Magnus Aurelius Cassiodorus; g, apie 485 m. – m. apie 585 m.) – romėnų pareigūnas, rašytojas, ostgotų karaliaus Teodoriko patikėtinis ir diplomatas, romėnų – ostgotų sąjungos derybininkas.

Kasiodoras gimė Skiletiume, pietų Italijoje. Karjerą pradėjo kaip savo tėvo, Sicilijos gubernatoriaus, kancleris, 507–511 m. buvo kvestoriumi, 514 m. tapo konsulu, vėliau Teodoriko, o jam mirus – jo sūnaus Atalariko magister officiorum. Galiausiai tapo Italijos pretoriniu prefektu. Senatvėje prie Jonijos jūros įkūrė Vivarijaus vienuolyną, kuris vėliau tapo svarbiu viduramžiu kultūros centru – ten perrašinėti antikos autorių veikalai, daryti jų vertimai.

Darbai

• Laudes – fragmentiškos viešų renginių panegirikos
• Chronica – iki 519 m. apimantys pasaulio istorijos, gotų ir romėnų santykių aprašymai
• Historia Gothorum – 526–533 m. laikotarpį apimantis neišlikęs leidinys, tačiau juo plačiai rėmėsi istorikas Jordanas
• Variae epistolae – Teodoriko valstybės dokumentai, laiškai, raštai. Tarpe jų yra tarp 523–526 m. rašytas Teodoriko vardu laiškas aisčiams. Jame rašoma apie ostgotų – aisčių prekyba gintaru, aisčiams paaiškinama gintaro kilmė, siūloma tęsti draugiškus ryšius^[1].
• Expositio psalmorum
• De anima
• Institutiones Divinarum et Saecularium Litterarum – viduramžiais didelę svarbą įgijęs veikalas, kuriame „laisvieji menai“ suskirstyti į trivium ir quadrivium.
• De Artibus ac Disciplinis Liberalium Litterarum
• Codex Grandior – Biblijos versija.

Šaltiniai