Pereiti prie turinio

Tiltas per Kvai upę (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tiltas per Kvai upę

PavadinimasThe Bridge on the River Kwai
Kilmės šalis JAV
Jungtinė Karalystė
RežisieriusDeividas Lynas
Prodiuseris (-iai)Semas Spigelis (Sam Spiegel)
Scenaristas (-ai)Karlas Formanas
Maiklas Vilsonas
Pjeras Bulis (romanas)
KompozitoriusMalkolmas Arnoldas
VaidinaViljemas Holdenas
Aleksas Ginesas
Džekas Houkinsas
Sesju Hajakava
Metai1957
ŽanrasDrama
Trukmė161 min.
KalbaAnglų, tajų, japonų
Biudžetas3 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Tiltas per Kvai upę (angl. The Bridge on the River Kwai) – 1957 m. JK režisieriaus Deivido Lyno karinė drama pagal to paties pavadinimo Pjero Bulio romaną „Tiltas per Kvai upę“ (pranc. Le Pont de la rivière Kwaï)[1]. Filmas laimėjo 7 Oskarus.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse, kurioje kali JAV karo belaisviai. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje. Bendražygių tarpe jis palaiko discipliną ir į stovyklą įžygiuoja rikiuotėje. Nikolsonas negalvoja apie pabėgimą, nes laiko tai dezertyravimu. Jis nekreipia dėmesio į JAV karo vado Širzo žodžius, kad tai ne tarnyba, o pragaras ir yra tik du keliai iš jo, – mirti arba pabėgti ir mirti džiunglėse.

Bet japonų stovyklos vadui pulkininkui Saitui nesvarbu kuo save laiko anglai: kariais ar belaisviais. Jis turi įsakymą iki gegužės 12 d. pastatyti tiltą per Kvaijos upę, todėl visi belaisviai yra lygūs ir statyboje dirbs visi, nežiūrint į karinį laipsnį. Nikolsonas atkakliai siekia, kad būtų laikomasi Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais, pagal kurią karininkai atleidžiami nuo fizinio darbo. Saitas įsako visus karininkus uždaryti į karcerį, o Nikolsoną į vienutę saulės atokaitoje, kurioje vietos yra tik sėdti.

Širzas ir du bendraminčiai ryžtasi pabėgimui, bet po susidūrimo su japonų sargybiniais, Širzas lieka vienas ir po ilgos kelionės upe bei džiunglėmis, pasiekia vietos gyventojų kaimelį. Šie duoda jam valtį ir Širzas išplaukęs į vandenyną, išsigelbsti.

Tilto statyba vyksta labai lėtai ir Saitui, už vadovybės įsakymo neįvykdymą, gresia harakiri. Jis visaip bando priversti anglų karininkus dirbti, bet Nikolsonas laikosi savo nuostatos. Galų gale, Rusijos-Japonijos karo pergalės metinių proga, Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai. Stovykloje paskelbiama amnestija.

Kitą dieną Nikolsonas su kitais karininkais apžiūri statybos aikštelę ir lieka labai nepatenkintas japonų inžinierių projektu. Jis pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą.

Išsigelbėjęs Širzas patenka į karininkų ligoninę Ceilone. Čia jis ilsisi paplūdimyje, flirtuoja su medicinos seserimis ir ruošiasi demobilizacijai. Ligoninėje jį aplanko majoras Vordenas ir pasiūlo dalyvauti statomo tilto sprogdinimo operacijoje. Širzas ir dar du kariai vėl atsiduria Kvajos upės džiunglėse. Diversantų užduotis: susprogdinti, tilto atidarymo iškilmių proga, pravažiuojantį juo traukinį...

ir kt.

Įdomūs faktai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Fimo filmavimas vyko netoli Kitulgalio, Ceilone[2].
  • P. Bulio romane pulkininkas Nikolsonas sutrukdo tilto susprogdinimui. Diversantų padėtas atsarginis užtaisas susprogdina traukinį, bet tiltas lieka stovėti.
  1. Tiltas per Kvai upę, Vaga, 1974
  2. ŠRI LANKA su rašytoju A. Čekuoliu