Max Euwe: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite.

Max Euwe
Pilnas vardas	Machgielis Euwe
Šalis	Nyderlandai
Gimė	1901 m. gegužės 20 d. Amsterdamas
Mirė	1981 m. lapkričio 26 d. (80 metų) Amsterdamas
Titulas	Didmeistris
Pasaulio čempionas	1935-1937
Aukščiausias reitingas	= 2530 (gegužė 1974)

Maksgilis (arba Maksas) Euvė (ol. Machgielis (Max) Euwe, gimė 1901 m. gegužės 20 d. Amsterdame − mirė 1981 m. lapkričio 26 d.) − Olandijos šachmatinkas, tarptautinis didmeistris, buvo penktuoju šachmatų pasaulio čempionu 1935−1937 m. Euvė 1970−1978 m. buvo Pasaulio šachmatų federacijos FIDE prezidentu.

Biografija

Ankstyvieji metai

Euvė gimė Amsterdame, jis buvo antrasis vaikas šešių vaikų šeimoje. Turėjo tris brolius ir dvi seseris. Makso Euvės tėvai buvo Elizabet ir Kornelijus Euvės. Kornelijus buvo muzikos mokytojas ir su žmona, kuri labai mėgo šį žaidimą, dažnai žaisdavo šachmatais. Kai Maksui buvo penkeri metai, tėvai išmokė jį žaisti šachmatais. Neužilgo Maksas pradėjo prieš tėvus laimėti. Mokykloje jam puikiai sekėsi matematika. 1911 m., kai jam buvo 10 metų, jis pirmą kartą dalyvavo vienos dienos kalėdiniame šachmatų turnyre, kur laimėjo visas partijas.^[1]

Studijavo Amsterdamo universitete matematiką, baigęs studijas toliau jas tęsė doktorantūroje ir 1926 m. apsigynė matematikos mokslų daktaro disertaciją. Vėliau mokė matematikos Roterdame, dar vėliau − mergaičių licėjuje Amsterdame, kur dėstė matematiką nuo 1926 iki 1940 m.

Karjeros pradžia

Euvė laimėjo visus Olandijos čempionatus tarp 1921 m. ir 1952 m., kuriuose jis dalyvavo ir 1955 m. Kiti laimėtojai buvo Salo Landau 1936 m., kai Euvė nedalyvavo, ir Jan Hei Donner 1954 m. [3] 1928 m. Hagoje jis tapo pasaulio šachmatų mėgėjų čempionu pasiekęs 12 taškų iš 15 galimų. Euvė vedė jaunas ir dėl darbo mokykloje šachmatų varžybose galėjo dalyvauti tik per atostogas, todėl jo galimybės žaisti aukšto lygio tarptautiniuose turnyruose buvo ribotos. Tarpukario metais, kai pavykdavo rasti laiko, jis neblogai pasirodė keletoje turnyrų ir mačų. Fine taip komentuoja tą laikotarpį: „Euvės tarptautinis pripažinimas atėjo, kai jis nedideliu skirtumu pralaimėjo mačus“ to meto geriausiems pasaulio šachmatinkams: Aliochinui (1926), Ch. R. Kapablankai (1931 m.) ir Spielmanui (1935 m.) ir 1932 m. sužaidė mačą lygiosiomis su Floru. Euvės žaidimo lygis kilo, todėl apie 1932 m. jis ir Floras buvo vertinami, kaip rimčiausi Aliochino varžovai dėl pasaulio čempiono titulo. [5] 1934 m. Ciuricho turnyre Euvė užėmė antrąją vietą. Jį aplenkė tik pasaulio čempionas A. Aliochinas, kurį, tarpusavio partijoje, Euvė nugalėjo. Iki tol, A. Aliochinas 1927–1935 m. laikotarpiu dalyvaudamas turnyruose buvo pralaimėjęs tik 6 partijas.

Pasaulio čempionas

Pasaulio čempionu tapo 1935 m. gruodžio 15 d., pasibaigus 30 partijų mačui, kuris vyko Amsterdame ir trylikoje aplinkinių miestų ir tęsėsi 80 dienų. Euvė nugalėjo mače A. Aliochiną 15½–14½ ir tapo penktuoju pasaulio čempionu. Mačo pradžioje Aliochinas pirmavo dviem taškais, tačiau nuo 13 partijos Euvė laimėjo du kartus daugiau partijų už Aliochiną. [6] Pasaulio čempiono titulas davė didelį impulsą šachmatų vystymuisi Olandijoje. Šis pasaulio čempionato mačas buvo pirmasis, kuriame buvo leista dalyvauti padėjėjams, kurie padėdavo analizuoti atidėtasias partijas.

Euvės sėkmė buvo vertinama, kaip netikėtumas – jis pats manė, kad nugalėti A. Aliochiną vargu ar pavyks – kai kas siejo tai su Aliochino silpnybe alkoholiui. Bet Salo Flohras, kuris buvo Euvės padėjėju mače, manė kad greičiau per didelis A. Aliochinas pasitikėjimas, kai jis pareiškė, kad mačą laimėsiąs nesunkiai, o ne alkoholis lėmė mačo rezultatą. Buvę pasaulio čempionai Vasilijus Smyslovas, Borisas Spasskis, Anatolijus Karpovas ir Garis Kasparovas analizuodami mačą priėjo išvados, kad Euvė nusipelnė pergalės ir kad žaidimo lygis atitiko pasaulio čempionato lygį. [8] Taip pat, buvęs pasaulio čempionas Vladimiras Kramnikas yra pasakęs, kad Euvė pasaulio čempionatą laimėjo pelnytai ir, kad Aliochino alkoholio vartomas iki mačo, ar mačo metu, mačo rezultatui neturėjo įtakos. [11] Euvės puikūs pasirodymai stambiuose turnyruose Notingeme 1936 m. ir AVRO 1936 m. rodo, kad jis vertas čempiono vardo, net jei jis ir nepirmaudavo tiek, kiek ankstesnieji čempionai. Reubenas Fine rašė „Likus dviem metams iki atsakomojo mačo, Euvės pajėgumas išaugo. Tačiau jis niekada nesipuikavo persvara prieš varžovus, kaip tai kartais darydavo jo pirmtakai“. [5]

Euvė neteko titulo po atsakomojo mačo su A. Aliochinu, kuris 1937 m vyko Olandijoje. Mačą didele persvara 15½–9½ laimėjo A. Aliochinas, kuris rimtai ruošėsi atsakomajam mačui: net atsisakė alkoholio vartojimo. Jis tuo metu buvo atgavęs sportinę formą, kurią demonstruodavo 1927–1935 m. Mačas pradžioje vyko įtemtai, bet artėjant mačo pabaigai Euvė palūžo pralaimėdamas keturias iš penkių paskutiniųjų partijų. [11][12] Fine, kuris buvo Euvės padėjėju mače, šitokį lūžį siejo su didele įtampa Euvės nervų sistemoje. [5] Du mačai su A. Aliochinu buvo viršūnė Euvės karjeroje. Viso tarpusavyje jie sužaidė 86 partijas, kurių rezultai +28 −20 =38 Aliochino naudai. Dauguma Aliochino laimėtų partijų buvo Euvės karjeros pradžioje, kai Aliochinas, būdamas 9 metais vyresnis turėjo daugiau patyrimo. Be to, rezultatui įtakos turėjo ir paskutiniojo mačo pralaimėtos šešios partijos.

Po pasaulio čempiono titulo praradimo

Euvė surinkęs tiek pat taškų, kaip Reševskis ir A. Aliochinas užėmė 4 tąją vietą 1938 m. Olandijoje vykusiame AVRO turnyre, kuriame žaidė 8 to meto geriausieji pasaulio šachmatininkai. Euvė ženkliai prisidėjo organizuojant šį turnyrą. [10] Euvė 1939–1940 m. Olandijoje žaidė mačą su Pauliu Keresu, kurį pralaimėjo 6½–7½.

Po A. Aliochino mirties 1946 m. Euvė turėjo moralinę teisę pretenduoti į atsilaisvinusią vietą dalinai remiantis ir jo užimta antrąja vieta (po Botvinniko) Groningeno turnyre 1946 m. Bet, kai 1948 m. buvo organizuotas penkių žaidėjų turnyras naujo čempiono išaiškinimui, Euvė sutiko jame dalyvauti. [10] Tačiau jo laikai jau buvo praėję, nes būdamas 47 metų jis buvo žymiai vyresnis už varžovus ir turnyre liko paskutinis. [13] Paskutinį kartą kandidatų į pretendentus turnyre Ciuriche dalyvavo 1953 m., kur buvo priešpaskutinis.

Už Olandijos rinktinę, prie pirmos lentos, žaidė septyniose olimpiadose nuo 1927 m. iki 1962 m. Jo rezultatai buvo: 1927 m. Londone 10½ iš 15, 1937 m. Stokholme 9½ iš 13 (III vieta), 1950 Dubrovnike 8 iš12, 1954 m. Amsterdame 7½ iš 13, 1958 Miunchene 8½ iš 11 (II vieta), 1960 Leipcige 6½ iš 16 ir paskutinį kartą 1962 Varnoje 4 iš 7. Viso žaisdamas olimpiadose prie pirmos lentos surinko 54½iš 87 arba 62.6 % galimų taškų.

Per savo karjerą Euvė laimėjo 102 pirmos vietos prizų. Nors ne visi jie buvo gauti stambiuose turnyruose, bet skaičius įspūdingas, turint galvoje, kad Euvė niekada nebuvo tikras profesionalus žaidėjas. Pabaigęs šachmatininko karjerą, Euvė susidomėjo elektroniniu duomenų apdorojimu ir 1954 m. pradėjo dirbti moksliniu konsultantu olandiškajame amerikiečių firmos Remington Rand filiale, kuris specializavosi skaičiavimo technikos panaudojimu valdymo srityje ir vėliau vyko į JAV studijuoti kompiuterių technologiją. Ten jis sužaidė du neoficialius susitikimus su jaunuoju Bobiu Fišeriu, iš kurių vieną laimėjo, antrą baigė lygiosiomis. 1959 m. buvo paskirtas duomenų automatizuoto apdorojimo mokomojo centro direktoriumi. Nuo 1961 m. iki 1963 m. vadovavo Euratomo sudarytam komitetui, kuris turėjo nagrinėti galimybę žaisti šachmatais kompiuteriu naudojančiu specialią programą. Po to, 1964 m. buvo pakviestas į Roterdamo universitetą vadovauti informacijos automatinio apdorojimo katedrai. Po to pakviestas į Tilburgo universitetą, kur būdamas profesoriumi 1971 m. išėjo į pensiją. [1]

FIDE prezidentas

Nuo 1970 m. iki 1978 m. jis buvo FIDE prezidentu. Būdamas prezidentu Euvė paprastai teikė prioritetą moralinei teisei prieš politinį tikslingumą. Dėl to jam tekdavoo konfliktuoti su Sovietų šachmatų federacija, kuri manė, kad turi teisę dominuoti, nes įneša labai didelį indėlį į FIDE biudžetą ir jų žaidėjai dominuoja pasaulio reitinguose. Konfliktai kilo šiais klausimais:

• Dėl Roberto Fišerio dalyvavimo 1972 m. pasaulio čempionate. Euve manė, kad šachmatų žaidimo reputacijos padidinimui visuomenėje būtų sveika, jei Fišeris turėtų galimybę kovoti dėl pasaulio čempiono titulo kaip galima greičiau ir lanksčiai interpretavo čempionato taisykles, kas leido Fišeriui dalyvauti 1971 m. kandidatų turnyre.

• Dėl didmeistrio Gennadi Sosonko pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos. Sovietų šachmatų federacija reikalavo neleisti jam dalyvauti šachmatų varžybose, rodyti jį per televiziją, nes tai būtų įrodymas apie jo pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos. Euvė atsisakė tai daryti, dėl to Olandijoje Wijk aan Zee vykusiame turnyre nežaidė Sovietų žaidėjai.

• 1976 m. pasaulio čempionato dalyvis Korchnojus paprašė politinio prieglobsčio Olandijoje. Prieš tai vykusiame pokalbyje Euvė pasakė Korčnojui: „…be abejo jums lieka visos jūsų teisės …“. Euvė pasipriešino Sovietų pastangoms neleisti Korčnojui 1978 m. žaisti mačo su

Karpovu.

• 1976 m. Euvė rėmė FIDE nutarimą surengti 1976 m. šachmatų olimpiadą Izraelyje, kurio tuo metu Sovietų Sąjunga nepripažino.

Tačiau Euvei keletą konfliktų teko ir pralaimėti: 1973 m. jis nusileido Sovietų reikalavimui, kad du stipriausi ne sovietiniai pretedentai [[Bentas Larsenas | ir Hiubneris žaistų Leningrado tarpzoniniame turnyre, o ne silpnesniame pagal sudėtį Petrópolio turnyre. Taip Larsenas ir Hiubneris buvo eliminuoti iš tolimesnės kovos dėl pasaulio čempiono vardo, nes Leningrado tarpzoniniame turnyre pirmąsias dvi vietas laimėjo Korčnojus ir Karpovas.[8] Kai kurie komentatoriai abejojo, ar Euvė padarė viską ką galėjo, kad sutrukdytų 1975 m. atimti iš Fišerio pasaulio čempiono vardą.[8] Nežiūrint laikotarpio sudėtingumo, dauguma Euvės, kaip FIDE prezidento, veiklą vertina palankiai: • Floras: „Jeigu Euvė ir kai kada darė klaidų, tai atsitikdavo dėl to, kad jis kaip žmogus buvo labai geranoriškas ir sukalbamas, todėl kai įvykdavo nesutarimų, jis stengdavosi konfliktą paversti „lygiosiomis“, padaryti taip, kad visiems būtų gerai. • Spasskis: „Jis jokiu būdu neturėjo diskvalifikuoti Fišerio ir turėjo būti truputi griežtesnis su Sovietais … nes kitaip iš jų gaunate problemų krūvą. Be abejo, Euvė buvo tinkamas asmuo šioms pareigoms“. • Karpovas manė, kad Euvė buvo labai geras FIDE prezidentas, nors jis padarė vieną labai rimtą klaidą, kai skubiai priėmė į FIDE per daug mažų trečiojo pasaulio šalių. „ bet tiek jis, tiek aš negalėjome numatyti prie ko tas nuves…. Tai nuvedė ne tik prie didmeistrio vardo infliacijos, bet taip pat prie vadovavimo pasaulio šachmatams krizės“- sakė Karpovas. • Garis Kasparovas: “… gaila, kad jis negalėjo numatyti pavojų išplaukiančių iš FIDE, kurioje praktiškai dominavo Sovietai. • Korčnojus Euve laiko paskutiniu garbingu FIDE prezidentu. • Averbachas, buvęs Sovietų šachmatų oficialus atstovas ir kartu didmeistris: „… jis visada stengėsi suprasti oponuojančią pusę…. tai ryškiai skyrėsi nuo Sovietų delegacijos vadovų elgesio… Euvė, be jokių abejonių, geriausias iš iki šiol buvusių FIDE prezidentų“.

Mirė nuo širdies smūgio 1981 m. lapkričio 26 d. Amsterdame, būdamas 80 metų. Buvo gerbiamas šachmatų pasaulyje dėl indėlio į šachmatų populiarinimą, nes būdamas FIDE prezidentu plačiai keliavo ir į FIDE pritraukė daug naujų narių: jo kadencijos pabaigoje FIDE narėmis buvo jau 106 valstybės. Euvės prezidentavimo metu Elo koeficientų sistema buvo primta, kaip pagrindinė FIDE kvalifikacinė sistema.

Euvės šachmatai

Žaidimo stilius pozicinis[5], paremtas logika planingas žaidimas, geras debiutų teorijos žinojimas – tai Euvės žaidimo kertiniai akmenys. Išimtis – jo du mačai dėl pasaulio čempiono vardo su Aliochinu, kur iš abiejų pusių buvo demonstruojamas aštrus taktinis žaidimas. Kmochas tai aiškino taip: „Euvė drasiai pasirinkdavo kai kuriuos ypatingai sudėtingus variantus, jei jis galvodavo, kad logika jo pusėje; be to jis ypatingai gerai apskaičiuodavo variantus. Iš kitos pusės jam dažnai nepakadavo atkaklumo ginant blogesnes pozicijas“. Aliochinas manė, kad Euvei, kaip pasaulio čempionui, trūksta originalumo ir kietumo. Gennadi Sosonko mano, kad Euvei trukdė jo kuklumas, nors pats Euvė gerai žinojo kiek jis stipresnis už „eilinius“ didmeistrius.[8]

Vladimiras Kramnikas taip pat sako, kad Euvė dar iki Botvinniko parodė teorinio pasiruošimo varžyboms svarbą,[11] ir Euvė paprastai būdavo geroje fizinėje būklėje, nes žavėjosi sportu.

Euvės šachmatų knygos

Euvė parašė visais šachmatų žaidimo aspektais virš 70 knygų – daugiau negu bet kuris kitas pasaulio čempionas. Geriausiai žinomos: Kelias į šachmatų meistriškumą; Vertinimas ir planavimas šachmatuose; Strategija ir taktika šachmatuose; Šachmatų debiutų teorija; Vidurio žaidimas; Pabaigos; Fišeris, pasaulio čempionas!, kuri buvo parašyta 1972 m bet anglų kalba išleista tik 2002 m.

Šaltiniai

2. Euwe, M. (1929). „Mengentheoretische Betrachtungen über das Schachspiel“. Proc. Konin. Akad. Wetenschappen (Amsterdam) 32 (5): pp. 633–642.

3. „Schaakkampioenen van Nederland“. http://www.schaakbond.nl/nieuws/nk2005/kampioen.htm.

4. Mcfadden, Robert D. (November 28, 1981). „Max Euwe, ex-chess champion, led the game’s World Federation“. The New York Times (New York Times). http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=950CEED61638F93BA15752C1A967948260. Retrieved May 12, 2010.Euwe’s obituary 5. Fine, R. (1952). The World’s Great Chess Games. André Deutsch (now as paperback from Dover). ISBN 0-679-13046-2.

6. „Alekhine vs Euwe 1935“. chessgames.com. http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=54135.

7. Winter, E. „Chess Notes (5202)“. http://www.chesshistory.com/winter/winter39.html#5214._Ernst_Klein_C.N._5202.

8. Gennadi Sosonko (2001). „Remembering Max Euwe Part 1“ (PDF). The Chess Cafe. http://www.chesscafe.com/text/skittles167.pdf.

9. "Euwe defeated this giant but it was immediately clear that the chess world simply wasn’t having it. General opinion internationally held it that Alekhine had once again been having a drop too much. " Donner, J. H. (2006). The King: Chess Pieces. New in Chess. p. 91. ISBN 90-5691-171-6.

10. Münninghoff, A. (2001). Max Euwe: The Biography. New in Chess. ISBN 978-1-58863-002-5.Review and summary at McKim, D.K. (2006). „Max Euwe: The Biography“. Jeremy Silman. http://www.jeremysilman.com/chess_gst_wrtrs/041004_max_euwe_the_biography.html.and „BCM Chess Book Reviews: July 2001“. British Chess Magazine. July 2001. http://www.bcmchess.co.uk/reviews/bcmrev0107.html.

11. cKramnik, V. (2005). „Kramnik Interview: From Steinitz to Kasparov“. Vladimir Kramnik. http://www.kramnik.com/eng/interviews/getinterview.aspx?id=61.

12. „Alekhine vs Euwe 1937“. chessgames.com. http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=54136.

13. „The World Chess Championship 1948“. British Chess Magazine. http://www.bcmchess.co.uk/chessbooks/blurbs/worldcc1948.html.Blurb for Golombek’s book about the tournament.

14. Denker, A. and Parr, L. (1995). The Bobby Fischer I Knew and Other Stories. San Francisco: Hypermodern. ISBN 0-923891-43-9.

15. http://www.chessville.com/reviews/FischerWorldChampion.htm Chessville – Reviews – Fischer, World Champion! by Jan Timman & Max Euwe – Reviewed by Professor Nagesh Havanur