Pereiti prie turinio

Alavs

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Alavs
Periuodėnė gropė Metals
Atuoma nomeris 50
Atuomėnė masė 118,710(7) g/mol
Tonkoms 7,265 g/cm³
Virėma temperatūra 2875 C
Līdėmuosė temperatūra 505,08 C

Alavs (luotīnėškā: Stannum, Sn) īr perijuodėnės elementu sėstemas IV gropės kemėnis elements. Cėdabrėškā baltuos spalvuos, mėnkšts, plastėšks metals.

Īr trīs alotruopėnės atmainas:

  • pėlkasis alavs, aba alfa (ligė 13,2 °C temperatūras patvaros īr)
  • baltasis alavs, aba beta (ligė 173 °C temperatūras patvaros īr)
  • gama alavs (patvaros da aukštesnie temperatūruo īr)
Alavėnē kareivielē.

Kambarė temperatūruo alavs īr atsparos uora ė ondėns puodėrbiou, švakā tėrpst praskėistūsė rūgštīsė ė koncentroutuosė šarmu tėrpalūsė, ale gerā koncentroutuosė sieras ė īpatėngā sieras rūgštīsė, so katruom sodara droskas. Svarbiausės droskas - alava kluorėdā. Rēgoudams so degounėm oksidounas.

Ėš alava dėrbamė varguonu vamzdē, mena dėrbėnē, kuonservu diežotės, ėš fuolėjės – jiedė produktu pakelē. Ėš alava gaunamė līdėnē: bruonza, žalvaris, babits.