Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas

Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas (vok.Gottfried Leibniz, (1646-1716) – vokiečių filosofas, mokslininkas, visuomenės veikėjas.

Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas

Sentencijos

keisti
  1. Aš įsitikinęs, kad silpna galva, turėdama pagalbinių sugebėjimų ir lavindama juos, gali pralenkti visų geriausią, panašiai kaip vaikas gali su liniuote nubrėžti tiesesnę liniją negu didis meistras ranka.
  2. Bibliotekos – tai žmogaus dvasinių vertybių lobynas.
  3. Dabartis visada kupina ateities.
  4. Džiaugtis kito linksmumu kilniaširdiškiau, nei liūdėti dėl jo nelaimės.
  5. Kuklūs žmonės linkę susigėsti būdami jau vien nepadoraus poelgio liudininkai.
  6. Mylėti – tai kito laimėje atrasti savo paties laimę.
  7. Mūsų laimė – tai ne per kraštus liejąsis pasitenkinimas. Jis tik bukintų protą. Amžinas naujų malonumų ir didesnio tobulumo siekimas – štai kas yra laimė.
  8. Mūsų pasaulis – geriausias iš geriausių, arba, kitaip tariant, tobulas, nes, jei Dievas, būdamas visagalis, galėjo sukurti tobulą pasaulį, sunku būtų patikėti, kad jis tokio nesukūrė.
  9. O dėl gėdos, tai įdomu, kad kartais kuklūs žmonės, būdami nepadoraus poelgio liudininkais, pajunta kažką panašaus į gėdą.
  10. Pavydas yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti.
  11. Sielvartas – tai dvasios nerimas, paskata vis svarstyti apie prarastą gerovę, kuria dar galima būtų buvę mėgautis, arba kančia dėl šį momentą dvasią slegiančio blogio.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –