Pereiti prie turinio

Baliustrada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baliustra (kairėje) ir baliustrada (dešinėje)

Baliustrada (pranc. balustrade, iš lot. balaustium – 'laukinio granatmedžio žiedo taurelė'[1]) – architektūros elementas, neaukšta, dekoratyvi ažūrinė laiptų, balkono, terasos, stogo, krantinės, tilto ar kito krašto užtvara. Sudaryta iš vertikalių stulpelių (baliustrų), dažnai vazos arba taurės pavidalo, kurių viršus sujungtas horizontaliais turėklais, o apačia – cokoliu.[2] Gaminamos iš akmens, metalo, medžio, betono, XIX a. lietos iš ketaus. Puošiamos reljefiniais ornamentais, kaneliūromis. Baliustradomis atitveriamos ir pastatų vidaus erdvės, pvz., presbiterija ir centrinė nava bažnyčiose.[3]

Pradėtos naudoti Renesanso architektūroje, dažniausiai kaip platų, profiliuotą turėklą remiančių tradicinės formos miniatiūrinių kolonų eilė. Eksterjeruose baliustrados būdavo mūrinės, interjeruose – dažniausiai medinės.[4]

  1. Baliustra, Tarptautinių žodžių žodynas. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
  2. Baliustrada, Tarptautinių žodžių žodynas. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
  3. Jūratė Tutlytė, Baliustrada, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-06-29. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
  4. Balustrade, Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.