Pereiti prie turinio

Darvinizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karikatūra, pašiepianti Č. Darviną

Darvinizmas yra pasaulėžiūra, besiremianti Alfred Russel Wallace (1823–1913) idėjomis ir Charles Darwin evoliucijos teorija, paremta gamtinės atrankos principu. Šiais laikais sąvoką dažniau vartoja socialinių mokslų atstovai bei filosofai, o ne biologai, kurie dažniau remiasi platesne evoliucijos teorija.

Remiamasi principu, kad jokia rūšis negali neribotai daugintis, nes anksčiau ar vėliau prasideda konkurencija dėl ribotų išteklių. Šioje konkurencinėje kovoje išlieka tik geriausiai prisitaikę individai ir rūšys. Šios idėjos tiesiogiai išvedamos iš Darvino natūraliosios atrankos principo.

Bandymai Darvino mokymą pritaikyti reiškinių žmonių visuomenėje aprašymui ar modifikavimui kartais vadinami socialiniu darvinizmu.

Iš principo darvinizmą atmeta kreacionistai, kurie kritikavo ir Žano Batisto de Lamarko teoriją apie rūšių kaitą. Dažnai Darvinas buvo kritikuojamas ne tik iš mokslinės (teorija rėmėsi paveldėjimu, kuris tuo metu buvo neištirtas), bet ir moralinės bei religinės pusės. Kovoje dėl teorijos pripažinimo jos šalininkai ir priešininkai, tiek turėdami gerus tikslus, tiek sąmoningai klaidingai traktavo evoliucijos teoriją ir iškėlė ją iki dogmos.

Pats Darvinas į savo teoriją žiūrėjo ne dogmatiškai, bet numatė galimybes ją tobulinti ir keisti. Jis įvardino ir pagrindines savo teorijos problemas:

  • Sudėtingas perėjimas nuo paprastų prie sudėtingų struktūrų;
  • trūkstami geologiniai įrodymai (šiuo metu tai nebelaikoma problema, nes teoriją patvirtina gausybė įrodymų iš kitų sričių).

Darvinizmas ir evoliucijos teorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl biologijos ir genetikos pažangos evoliucijos teorija buvo išplėsta. Šią išplėstą teoriją gydytojas ir biologas August Weismann (1834–1914) pavadino neodarvinizmu

Mokslinė biologinės evoliucijos teorija vystosi toliau ir įtraukia naujas žinias iš neurobiologijos, molekulinės genetikos, populiacijų biologijos, sistemų teorijos, žaidimų teorijos. Dėl to ji dar vadinama sintetine evoliucijos teorija.