Pereiti prie turinio

Hematologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hematologija (gr. αἷμα = hema 'kraujas' ir gr. -λoγία logos 'mokslas') – mokslas apie kraują ir jo ligas, medicinos mokslo šaka. Hematologija nagrinėja kraujo fiziologiją, patofiziologiją, kraujo ligų etiologiją, diagnostiką, gydymą bei profilaktiką.[1]

Pagrindinės hematologijos sritys yra piktybinės kraujo ligos, kaulų čiulpų funkcijos sutrikimai, kraujo pokyčiai dėl imuninės sistemos poveikio, polinkį kraujavimui sąlygojančios ligos (hemofilijos), trombozių riziką padidinantys susirgimai.

Hematologijos sritys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kraujo forminiai elementai:
  • Kraujodaros organai ir audiniai:
  • Nepiktybinės kraujo ligos ir patologiniai pakitimai:

  • Piktybinės kraujo ligos (onkohematologinės ligos):
Hodžkino limfoma
ne Hodžkino limfoma

Daugelį kraujo ligų galima nustatyti atlikus paties kraujo tyrimus, kai kuriais atvejais reikia papildomai pašalinti ir ištirti limfinius mazgus arba atlikti kaulų čiulpų punkciją ir biopsiją.

Hematologijos specialistu (hematologu) tampama pabaigus medicinos srities studijas universitete ir įstojus bei pabaigus hematologijos rezidentūrą.


  1. Hematologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005