Pereiti prie turinio

Kirovohrado sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Kirovohrado sritis
Кіровоградська область
Kirovohrado srities vėliava Kirovohrado srities herbas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras Kropivnyckis
Rajonų 21
Srities pavaldumo miestai 4
Rajono pavaldumo miestai 8
Įkūrimo data 1939 m. sausio 10 d.
Gubernatorius Andrijus Balonė
Андрій Балонь
Gyventojų (2022) 903 712[1]
Plotas 24 588 km²
Tankumas (2022) 37 žm./km²
Tel. kodas 52
Tinklalapis Oficiali svetainė
Vikiteka Kirovohrado sritisVikiteka

Kirovohrado sritis (ukr. Кіровогра́дська о́бласть) – Ukrainos sritis šalies centrinėje dalyje. Vakaruose ribojasi su Odesos ir Vinycios, šiaurėje – su Čerkasų, šiaurės rytuose – su Poltavos, rytuose – su Chersono bei pietuose su Mykolajivo sritimis. Administracinis centras – Kropivnyckis (buv. Kirovohradas).

Geografija

Inhulo upė Kropivnyckyje
Berestuvatės ežeras „Juodajame miške“
„Juodasis miškas“

Kirovohrado srityje, Dobrovelyčivkos miestelyje yra Ukrainos geografinis centras.

Plotas

Srities plotas 24588 km², kas sudaro 4,07 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

Kirovohrado[2] srityje yra 438 upės kurių bendras ilgis – 5558 km, priklausančios Dniepro ir Pietinio Bugo upių baseinams. Ilgiausios upės: Dniepro baseino – Tjasmynas, Inhulecas, Cybulnykas; Pietinio Bugo baseino – Inhulas, Syniucha, Synycia. Per sritį teka Dniepras (Kremenčuko tvenkinys). Regione yra 85 vandens saugyklos ir 2185 kūdros.

Reljefas

Sritis išsidėsčiusi pietinėje Padnieprės aukštumos dalyje. Daug raguvų.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, vasaros – 21 °C. Krituliai dažni rudenį, lietaus pavidalu (~450 mm per metus).[3]

Augalija ir gyvūnija

Miškai užima 179,1 tūkst. hektarų arba apie 7,2% visos srities teritorijos. Oleksandrijos ir Znamjankos rajonuose išsidėstęs vienas didžiausių Ukrainos miškastepių zonos miškų masyvas – „Juodasis miškas“.

Sutinkami tipiniai miškastepių gyvūnai: starai, kiškiai, lapės, vilkai, šernai.

Istorija

Dabartinės srities teritorija priklauso istoriniam-kultūriniam Nadniprianščynos regionui.

Sritis įkurta 1939 m. sausio 10 d. Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos sudėtyje. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 93,08 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kirovohrado sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Gyventojai

Kropivnyckis

2006-aisias m. srityje gyveno 1 067 000 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,27 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 60,2 %
  • kaimo gyventojų − 39,8 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².

Administracinis suskirstymas

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius
Kropivnyckis 243 200
Oleksandrija Олександрія 86 600
Svitlovodskas Світловодськ 48 600
Znamenka Знаменка 26 500


Ekonomika

Kirovohrado sritis turi gerai išvystytą tiek žemės ūkio, tiek ir pramoninį potencialą. Didžiausią srities bendrojo vidaus produkto dalį sudaro: žemės ūkis – 32,1%, pramonė – 28,1%, transportas – 11,6%.

Labiausiai išvystytos pramonės šakos: mašinų gamybos, metalo apdirbimo, anglių kasimas (Dniepro anglių baseinas), statybinių medžiagų gamybos, popieriaus apdirbimo (Oleksandrijos diagraminių popierių fabrika), maisto (ypatingai cukraus gamyba – 11 gamyklų).

Žemės ūkio šakos pasiskirsto į augalininkystę (73%) ir gyvulininkystę (27%). Auginami kviečiai, miežiai, sojos, kukurūzai, grikiai, saulėgrąžos. Laikomos kiaulės, avys, paukščiai.

Ekonomikos rodikliai

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 199,3
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,5
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 104,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,2
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 95,1
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2086,9
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 865
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 171,3

Susisiekimas

Kelias šalia Znamjankos

Regionas turi pakankamai gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Sritį kerta svarbios automobilių kelių arterijos – E95, E50. Svarbiausi geležinkelio mazgai – Znamjanka, Pomična, Hajvoronas, Dolynska. Kropivnyckyje išsidėstęs oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Znamjanka – UkrainaRusija skp „Izvarinė“ Oleksandrija M04 E50 Tarptautinis
Kijevas – Odesa M05 E95 Tarptautinis
Stryjus – Znamjanka Novoarchanhelskas, Kropivnyckis M12 E50 Tarptautinis
Kropivnyckis – UkrainaMoldavija skp „Platonovė“ M13 Tarptautinis
Poltava – Oleksandrija M22 Tarptautinis
Kijevas – Znamjanka Smila H01 - Nacionalinis
Oleksandrivka – Mykolajivas Kropivnyckis H14 - Nacionalinis
Kropivnyckis – Zaporožė H23 - Nacionalinis

Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas

Kelių rodyklė

  • Bendras automobilių kelių ilgis – 6256,4 km;

Švietimas ir kultūra

Kirovohrado srityje yra 4 valstybinės aukštosios mokyklos.

Taip pat veikia viena filarmonija, 4 teatrai. Elizavethrade (dab. Kropivnyckis) gimė garsus Ukrainos revoliucijos vekėjas – Volodymyras Vynyčenka, jo vardu pavadintas pedagoginis universitetas Kirovohrade.

Turizmas

Dniepro pakrantėje daug išsidėsčiusių pansionatų, sanatorijų bei poilsio bazių.

Lankomos vietovės:

  • Dobrovelyčivkos gyvenvietė – geografinis Ukrainos centras;
  • Znamjankos ir Oleksandrijos rajonai – draustinis „Juodasis miškas“;
  • Onufrijivka – žymi savo parkais;
  • Bobrynecas – žymus soboras ir cerkvė, krašto istorijos muziejus;
  • Kropivnyckis – architektūros ir kultūros paminklai, šventos Jelizavetos piliavietė.

Išnašos

  1. UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
  2. Kirovohrado srities Melioracijos ir vandens ūkis Archyvuota kopija 2017-08-24 iš Wayback Machine projekto.
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 211

Nuorodos