Pereiti prie turinio

Peter Behrens

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pėteris Bėrensas
vok. Peter Behrens
Pėteris Bėrensas savo biure 1913 m.
Gimė 1868 m. balandžio 14 d.
Hamburgas, Šiaurės Vokietijos sąjunga
Mirė 1940 m. vasario 27 d. (71 metai)
Berlynas, Vokietija
Sutuoktinis (-ė) Lili Bėrens (dailininkė)
Vaikai Jozefas Bėrensas (inžinierius, išradėjas), Petra Fydler (drabužių modeliuotoja, žurnalistė)
Veikla vokiečių architektas, dailininkas, dizaineris
Žinomas (-a) už pramoninio dizaino pradininkas, susivienijimo „Werkbund“ vienas įkūrėjų
Vikiteka Peter Behrens

Pėteris Bėrensas (vok. Peter Behrens, 1868 m. balandžio 14 d. Hamburge1940 m. vasario 27 d. Berlyne) – vokiečių architektas, dailininkas ir dizaineris. Pramoninio dizaino pradininkas, grupuotės „Münchener Secession“ (1892 m.) ir susivienijimo „Werkbund“ (1907 m.) vienas įkūrėjų.[1] Žymus savo įtaka modernizmo architektūros raidai Vokietijoje.[2]

Biografija ir kūryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1885–1891 m. mokėsi tapybos Hamburge, Karlsrūjėje, Diuseldorfe ir Miunchene, nuo 1891 m. Miunchene dirbo dailininku, iliustratoriumi ir knygryšiu. 1899 m. pakviestas Heseno didžiojo kunigaikščio Ernsto Liudvigo II į Darmštato dailininkų koloniją, kur suprojektavo nuosavą gyvenamąjį namą (taip pat ir interjerą bei baldus).[3][4][1]

1903–1907 m. dirbo Diuseldorfo taikomosios dekoratyvinės dailės mokyklos direktoriumi, nuo 1907 m. gyveno Berlyne. 1907–1914 m. dirbo meniniu konsultantu AEG bendrovėje, sukūrė AEG prekės ženklo grafinį dizainą, bendrovės katalogų, gaminių dizainus, suprojektavo bendrovės pastatus – gamyklas, parduotuves. Tuo metu turėjo ir savo biurą, kuriame P. Bėrenso asistentais dirbo modernizmo architektūros pionieriai architektai Valteris Gropijus, Liudvigas Mysas van der Rohė ir Le Korbiuzjė. 1909 m. suprojektavo funkcionalių, racionalių formų AEG turbinų gamyklos pastatą Berlyne – turėjusį įtakos V. Gropijaus suprojektuotos Fagus gamyklos Alfelde dizainui ir modernizmo architektūros raidai.[3][2][1]

1911–1912 m. suprojektavo masyvių klasikinių formų Vokietijos ambasadą Sankt Peterburge, bendrovės Mannesmannröhren-Werke administracinį pastatą Diuseldorfe. Po Pirmojo pasaulinio karo sukūrė modernistinės stilistikos pastatų: ekspresionistinį bendrovės Farbwerke Hoechst AG administracinį pastatą Frankfurto prie Maino priemiestyje (1920–1924 m.), „New Ways“ gyvenamąjį namą Nortamptone (1926 m.),[3] tabako fabriką Lince (1930 m.). 1922–1936 m. gyveno Vienoje, dirbo Vienos dailės akademijoje (1922–1927 m. Architektūros mokyklos direktorius, 1933–1935 m. – akademijos rektorius). Nuo 1936 m. gyveno Berlyne, dėstė Prūsijos dailės akademijoje.[2][1][4]

Atminimo įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P. Bėrenso vardu pavadintos mokslo įstaigos Diuseldorfe[5] ir Darmštate,[6] gatvės Berlyne, Diuseldorfe, Frankfurte prie Maino, Heningsdorfe ir Potsdame, aikštė Lince. 2018 m. P. Bėrenso 150-ųjų gimimo metinių proga Vokietijoje išleistas 70 centų vertės pašto ženklas[7] ir proginė 20 eurų moneta.[8]

Darbų galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Edita Riaubienė. Peter Behrens. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  2. 2,0 2,1 2,2 Peter Behrens, Encyclopaedia Britannica, 2021-04-10. Archyvuota 2021-05-03. Nuoroda tikrinta 2021-05-27.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Spotlight: Peter Behrens, ArchDaily. Nuoroda tikrinta 2021-05-27.
  4. 4,0 4,1 Peter Behrens, Bildende Kunst – Mitglieder, Akademie der Künste. Nuoroda tikrinta 2021-05-27.
  5. Peter Behrens School of Arts, Hochschule Düsseldorf. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
  6. Peter behrens Schule. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
  7. 150. Geburtstag Peter Behrens, Briefmarkensammlung, Bundesministerium der Finanzen. Archyvuota 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.
  8. 20-Euro-Gedenkmünze „150. Geburtstag Peter Behrens“ , Bundesministerium der Finanzen. Nuoroda tikrinta 2021-05-30.



Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.