Pereiti prie turinio

Pomada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pomados indelis plaukų priežiūrai

Pomada (pranc. pommade, iš lot. pomum – medžio vaisius) – kvapus kosmetinis tepalas.[1][2] Ji yra riebios, vaškinės konsistencijos medžiaga, naudojama šukuosenoms formuoti ir fiksuoti. Pomada suteikia plaukams struktūrą, žvilgesį ir glotnumą, ilgai išsilaiko. Norint ją visiškai pašalinti, tenka plaukus gerai išplauti, naudojant riebių plaukų šampūną. Pomados gaminamos dviejų rūšių – vaško arba vandens pagrindo.

Originalią pomadą XVIII ir XIX a. daugiausia sudarė meškos arba kiaulės taukai, praturtinti aromatizuojančiomis medžiagomis.[3] 1873 m. buvo įsteigta britų įmonė „Morgan's Pomade“, kuri visame pasaulyje pardavinėjo plaukų priežiūros pomadas.

Lanolinas, bičių vaškas ir petrolatumas buvo pradėti naudoti gaminant šiuolaikines pomadas. Dėl pomadų stiprinančiųjų savybių buvo sukuriamos skulptūrinės šukuosenos, tokios kaip „Pompadour“. Ilgalaikės drėkinamosios savybės pomadą darė populiaria tarp asmenų, turinčių afrikinės tekstūros plaukus. Pomada išpopuliarėjo tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų. Rudolfas Valentinas ir kitos nebyliojo kino žvaigždės plaukus tepė briliantinu. Pomadai konkurenciją sudarė plaukų vaškas, tačiau vaškuoti plaukai ne taip blizgėjo ir neatrodė, kad būtų gerai sudrėkinti. Vėliau atsirado plaukų lakai ir geliai. Į plaukų gelį panašiausia vandens pagrindo pomada, tačiau ji tirštesnės konsistencijos, tad leidžia itin gerai suformuoti norimą šukuoseną, atrodo natūraliau, ilgai neišdžiūva.

Populiariojoje kultūroje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1970–aisiais pomados tapo populiarios pasirodžius kino filmui „Briliantinas“ su jame vaidinusiu Džonu Travolta.
  • Filme „O broli, kur tu esi? (2000) vienas iš pagrindinių aktorių, kurį vaidina Džordžas Klūnis, didelę reikšmę teikė prekės ženklo „Dapper Dan“ pomadoms.
  1. Pomada. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. Ar „pomada“ vartotinas žodis? Archyvuota kopija 2020-02-01 iš Wayback Machine projekto.. VLKK
  3. Thomas William Cowan (1908). Wax Craft, All about Beeswax: Its History, Production, Adulteration, and Commercial Value. S. Low, Marston & co., ltd. p. 148.