Pereiti prie turinio

Varveklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Varveklis ant medžio
Varvekliai ant krūmo
Varvekliai ant stogo

Varveklisledinis, pailgas, smailas darinys, susiformuojantis sušąlant lašančiam (varvančiam) ar didesniais kiekiais krentančiam vandeniui. Varveklio galas kai kuriais atvejais dėl vėjo ar vandens tekėjimo greičio gali būti ne smailas, o apvalus.

Paprastai varvekliai susidaro, kai nuo saulės šviesos ar kito šilumos šaltinio (pvz., iš apšildomo pastato vidaus kylančios šilumos) tirpsta sniegas arba ledas, o ištirpęs vanduo patenka į aplinką, kurios temperatūra žemesnė nei jo šalimo temperatūra. Dėl to vanduo vėl užšąla. Vėliau varvekliu tekantis vanduo užšąla: taip varveklis ilgėja ir smailėja.

Varveklių keliamos grėsmės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausomai nuo varveklių susidarymo vietos ir jų dydžio, jie gali kelti grėsmę (žmonių saugumui, sveikatai), padaryti žalos. Dideli varvekliai, kabantys ant statinių gyvenvietėse, gali nulūžti ir krisdami sužeisti praeivius, padaryti žalos aplinkos objektams. Be to, ledo tankis yra santykinai didelis, gali susidaryti dideli bei sunkūs varvekliai, o varvekliai dažnai formuojasi ant statinių atbrailų ir kitokių išsikišimų. Šioms statinių konstrukcijoms dėl varveklių gali tekti atlaikyti didesnį svorį nei numatyta, dėl ko jos gali lūžti. Dėl tos pačios priežasties susidarantys varvekliai gali nulaužti ir medžių šakas.

Varvekliais taip pat vadinamas kristalų sankaupų tipas, žr. straipsnį Mineralai.