Spalio 14

• Pasaulinė standartizacijos diena;
• Pasaulinė organų donorystės diena.

• Lietuva – Karaliaus Mindaugo vardo diena.
• Sakartvelas – Mchetoba

Burgailas – Burgailė – Kalikstas – Mindaugas

• 1834 m. – Stanislovas Joachimas Tiškevičius, bajoras, Lelijos herbo grafas (m. 1911 m.).
• 1858 m. – Povilas Čechavičius, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, inžinerijos daktaras (m. 1935 m.).
• 1879 m. – Antanas Žymantas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas. Rašytojos Žemaitės sūnus (m. 1949 m.).
• 1883 m. – Mykolas Itomlenskis, Lietuvos pedagogas, sodininkas (m. 1960 m.).
• 1900 m. – Antanas Kučinskas-Kučas-Gervydas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1988 m.).
• 1903 m. – Chackelis Kibarskis, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1907 m. – Jonas Mazelaitis, Lietuvos mikologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1909 m. – Alfonsas Mikulskis, violončelininkas, dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas (m. 1983 m.).
• 1911 m.:
  • Julius Duršliokas, vargonininkas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys (m. 1999 m.).
  • Vladas Bakūnas, Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas (m. 1996 m.).
• 1922 m. – Stasys Daunys, Lietuvos etnografas, muziejininkas, poetas (m. 2011 m.).
• 1930 m. – Marija Anortė Mackelaitė, Lietuvos dailininkė vitražistė.
• 1933 m. – Vida Kulikauskienė, Lietuvos etnologė (m. 2023 m.).
• 1934 m. – Povilas Abelkis, aeronautikos inžinierius^[1] (m. 1989 m.).
• 1936 m. – Anicetas Lupeika, inžinierius statybininkas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Jonas Galvydis, Lietuvos agronomas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2016 m.).
• 1944 m. – Jonas Žilinskas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1949 m. – Feliksas Jakubauskas, Lietuvos dailininkas tekstilininkas.
• 1951 m. – Aušra Jencienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Ona Antanavičienė, Lietuvos ir Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Liudvikas Gadeikis, Lietuvos žurnalistas, prozininkas, kritikas.
• 1957 m. – Ona Aleknavičienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1959 m.:
  • Gediminas Gaigalas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Vilius Navickas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Bronius Krakevičius, Lietuvos fotografas, kunigas.
• 1964 m. – Kazys Paulikas, verslininkas, vienintelis „Nesė Group“ įmonių grupės akcininkas ir savininkas, „Nesė Group“ valdybos pirmininkas, žinomas Lietuvos visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Artūras Margelis, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Vita Vadoklytė, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Ričardas Kičiatovas, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Virginija Ostašenkovienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė, turizmo gidė.
• 1974 m. – Marius Zibolis, Lietuvos vyrų golbolo rinktinės narys, 2000 m. paralimpinių žaidynių bronzos ir 2008 m. sidabro laimėtojas (m. 2023 m.).
• 1978 m. – Jurgita Žaliabarštytė, pedagogė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinė veikėja.
• 1979 m. – Mindaugas Mizgaitis, Lietuvos imtynininkas (svorio kategorija iki 120 kg) Pekino olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas. Mizgaitis tapo pirmu Lietuvos imtynių istorijoje olimpiados prizininku.

• 1940 m. – Vincentas Miškinis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Strūnaičio kapinėse (g. 1868 m.).
• 1970 m.:
  • Arvydas Ambrasas, Lietuvos poetas (g. 1947 m.).
  • Petras Variakojis, Lietuvos agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas (g. 1892 m.).
• 1980 m. – Pranciškus Masilionis, SJ, Lietuvos kunigas, poetas (g. 1902 m.).
• 1983 m. – Alfonsas Mikulskis, violončelininkas, dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas (g. 1909 m.).
• 1989 m. – Jackus Sondeckis, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, savivaldybininkas (g. 1893 m.).
• 1990 m. – Martynas Gelžinis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas (g. 1907 m.).
• 1997 m. – Aleksandras Pliateris, teisininkas, teisės istorikas, sociologas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (g. 1913 m.).
• 1999 m. – Vytautas Mačiuika, Lietuvos rašytojas, skulptorius (g. 1929 m.).
• 2001 m. – Vytautas Bimba, krepšinio treneris, teisėjas (g. 1927 m.).
• 2006 m. – Pranas Vaičekonis, kanonistas, teologijos profesorius, Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėjas; vienintelis kunigas, tapęs Lietuvos mokslų akademijos nariu (po Nepriklausomybės atkūrimo) (g. 1928 m.).
• 2008 m. – Kazys Petkevičius, Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris (g. 1926 m.).
• 2021 m. – Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė, lietuvių chorvedė ir pedagogė (g. 1936 m.).^[2]

• 1066 – Hastingso mūšis: Vilhelmo Užkariautojo vadovaujamos normanų pajėgos sumušė anglų kariuomenę. Mūšio metu žuvo Anglijos karalius Haroldas II;
• 1529 – baigėsi Vienos apsiaustis, Osmanų imperijos kariuomenė pradėjo atsitraukimą;
• 1582 – dėl Grigaliaus kalendoriaus įvedimo šios dienos 1582 m. nebuvo Italijoje, Abiejų Tautų Respublikoje, Portugalijoje ir Ispanijoje;
• 1768 – čerokių žemės Virdžinijoje paskelbtos Jungtinės Karalystės karūnos nuosavybe;
• 1773:
  • abiejų Tautų Respublikoje įkuriama Edukacinė Komisija, kurią galima laikyti pirmąja pasaulyje Švietimo ministerija;
  • JAV nepriklausomybės karas: Anapolyje (Annapolis, Merilendas) sudegintas britų Rytų Indijos Kompanijos arbatos krovinys;
• 1806 – Prancūzijos pergalė Jenos-Auerštedo prieš Ketvirtosios koalicijos pajėgas (Prūsiją);
• 1808 – Prancūzija aneksavo Ragūzos respubliką;
• 1822 – Viktoras Hugo vedė Adelę Fušė (Adèle Foucher);
• 1843 – pirmą kartą atliktas F. Mendelsono „Vestuvių maršas“ (Potsdame, V. Šekspyro pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ premjeroje)
• 1851 – įkurta naujienų agentūra Reuters;
• 1863:
  • Antrasis Auburno mūšis (JAV pilietinis karas);
  • Bristou stešin (Bristoe Station) mūšis (JAV pilietinis karas);
• 1884 – JAV išradėjas Džordžas Ystmanas (George Eastman) užpatentavo fotojuostelę;
• 1892 – Artūras Konan Doilis išleido knygą „Šerloko Holmso nuotykiai“;
• 1901 – Baikalo ežere paskendo laivas „Potapov“, žuvo apie 200 keleivių;
• 1905 – Paryžiuje įsteigta Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI);
• 1915 – Pirmajame pasauliniame kare Bulgarija prisijungė prie Centrinių valstybių;
• 1920 – Suomija ir Sovietų Rusija Tartu mieste pasirašė taikos sutartį;
• 1924 – SSRS buvo įkurtos Tadžikų autonominė sovietų socialistinė respublika ir Kara-kirgizų autonominė sritis – būsimos sovietinės respublkos bei nepriklausomos valstybės;
• 1926 – Londone išleista Alano Milno (Alan Alexander Milne) knyga „Winnie the Pooh“ (liet. Mikė Pūkuotukas)
• 1933 – Vokietija pasitraukė iš Tautų lygos ir Pasaulinės nusiginklavimo konferencijos;
• 1942 – įkurta Ukrainos sukilėlių armija (UPA);
• 1943 – SSRS kariuomenė užėmė Zaporožės miestą;
• 1947 – JAV pilotas Čakas Jegeris (Chuck Yeager) tapo pirmuoju žmogumi, skridusiu didesniu nei garso greitis;
• 1962 – Kubos krizės pradžia: JAV „U-2“ lėktuvas nufotografavo Kuboje įrengiamas sovietų branduolinio ginklo raketas;
• 1964:
  • TSKP generaliniu sekretoriumi ir Tarybų Sąjungos vadovu tampa Leonidas Brežnevas;
  • JAV pilietinių teisių judėjimo vadovas dr. Martinas Liuteris Kingas tampa jauniausiu Nobelio Taikos premiją gavusiu asmeniu;
• 1966 – Monrealio mieste pradeda veikti metro sistema;
• 1981 – Egipto prezidentu po Anvaro Sadato nužudymo praėjus vienai savaitei tapo viceprezidentas Hosnis Mubarakas.

• 1257 m. – Pšemislas II, Lenkijos karalius^[3] (m. 1296 m.).
• 1499 m. – Klaudija Prancūzė, 1515–1524 m. Prancūzijos karalienė (m. 1524 m.).
• 1633 m. – Jokūbas II Stiuartas, Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius, Škotijoje tituluotas Škotijos karaliumi Jokūbu VII (1685–1688 m.) (m. 1701 m.).
• 1784 m. – Ferdinandas VII, Ispanijos karalius (1808, 1813–1833 m.); vyriausiasis Karloso IV ir jo žmonos Maria Louisa de Parma sūnus. Jam valdant prasidėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės karas (m. 1833 m.).
• 1873 m. – Jules Rimet, Tarptautinės Futbolo Asociacijų Federacijos (FIFA) prezidentas, kuris pareigas ėjo nuo 1921 m. iki 1954 m. Taip pat tarp 1919 m. ir 1946 m. buvo Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas (m. 1956 m.).
• 1890 m. – Dvaitas Eizenhaueris, JAV kariškis, politikas, 34 JAV prezidentas (1953–1961). 1949 m. tapo pirmuoju NATO (North Atlantic Treaty Organization) Vyriausiuoju kariuomenės vadu (m. 1969 m.).
• 1892 m. – Sumner Welles, JAV diplomatas, ėjęs valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Welles laikomas vienu iš svarbiausiu Ruzvelto patarėju užsienio politikos klausimais. Ruzvelto administracijoje Velesas buvo laikomas Lotynų Amerikos ekspertu, taip pat kaip vienas iš svarbiausių Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos JAV nepripažinimo politikos architektu. 1940 m. liepos 23 d. Welles paskelbė žymiąją deklaraciją, kurioje buvo smerkiama Sovietų Sąjungos agresija (m. 1961 m.).
• 1904 m. – Michailas Pervuchinas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1978 m.).
• 1906 m.:
  • Anšlavas Eglytis, latvių rašytojas (m. 1993 m.).
  • Hana Arent, vokiečių filosofė^[4] (m. 1975 m.).
• 1914 m. – Reimondas Deivisas, JAV chemikas, astrofizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 2006 m.).
• 1927 m. – Roger Moore, vienas žymiausių britų aktorių, atlikęs įsimintinus vaidmenis tokiuose filmuose, kaip Šventasis (The Saint), James Bond ir kt. Nuo 1991 m. Moore yra UNICEF geros valios ambasadorius. 2003 metais aktorius buvo apdovanotas Britanijos imperijos ordino kavalieriaus laipsniu (m. 2017 m.) .
• 1930 m. – Mobutu Sese Seko Nkuku wa za Banga, Zairo prezidentas nuo 1965 iki 1997 metų (m. 1997 m.).
• 1940 m. – Cliff Richard, Jungtinės Karalystės pop dainininkas, pirmasis už nuopelnus muzikai karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) įšventintas į riterius ir nuo to laiko vadinamas seru Cliff Richard.
• 1952 m. – Kaija Saariaho, suomių kompozitorė (m. 2023 m.).
• 1969 m. – Viktor Savelyevich Onopko, ukrainiečių kilmės rusų futbolininkas, Rusijos rinktinės gynėjas.
• 1970 m.:
  • Annika Sorenstam, švedų profesionali golfo žaidėja.
  • Daniela Peštova, čekų supermodelis.
• 1971 m. – Antonios Nikopolidis, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Olympiacos klubo vartininkas.
• 1978 m. – Usher Raymond IV, amerikiečių R&B atlikėjas, aktorius. Usheris yra pardavęs daugiau kaip 30 milijonų savo albumų, taip pat laimėjes 5 Grammy apdovanojimus. Atlikėjui priklauso dalis Nacionalinės krepšinio asociacijos komandos Klyvlendo „Cavaliers“ akcijų. Usheriui priklauso įrašų kompanija US Records.
• 1980 m. – Terrence McGee, amerikiečių futbolo žaidėjas.
• 1984 m. – Jared Ahern Jordan, JAV krepšininkas, žaidžiantis Bonos „Telekom Baskets“ klube.

• 1880 m. – Victorio, čirikavų apačių čihene būrio vadas, gyvenęs dabartinės Naujosios Meksikos teritorijoje. Kartu su kitais apačių lyderiais ir vadais kovojo su amerikiečiais (g. 1825 m.).
• 1944 m. – Ervinas Romelis, antrojo pasaulinio karo vokiečių generolas^[5] (g. 1891 m.).
• 1959 m. – Errol Leslie Thomson Flynn, amerikiečių aktorius (g. 1909 m.).
• 1990 m. – Leonardas Bernšteinas, amerikiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas. Pirmasis JAV gimęs kompozitorius, pripažintas visame pasaulyje. Labiausiai žinomas kaip New York Philharmonic orkestro dirigentas ir miuziklo „Vestsaido istorija“ autorius (g. 1918 m.).