Spalio 29

• Tarptautinė sergančiųjų žvyneline diena.

Gelgaudas – Tolvydė – Violeta – Narcizas

• 1999 – Lietuvos Vyriausybė ir „Wiliams International Company“ atstovai pasirašė dokumentus dėl investicijų į Lietuvos ūkį.
• 1996 – Helsinkyje Lietuvos ir Suomijos atstovai parafavo readmisijos sutartį.

• 1844 m. – Adolfas Lapinskas, Romos katalikų kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas (m. 1909 m.).
• 1909 m. – Karolis Jackus, Lietuvos tautodailininkas tapytojas (m. 1997 m.).
• 1916 m. – Algirdas Gustaitis, rašytojas, JAV lietuvių visuomenininkas, žurnalistas, kartografas (m. 2002 m.).
• 1921 m. – Alfredas Franckaitis, evangelikų liuteronų kunigas, vertėjas.
• 1925 m.:
  • Irena Jasiūnaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), lietuvių operos primadona (m. 2021 m.).
  • Janis Grinbergas, Lietuvos treneris, teisėjas, sporto darbuotojas.
• 1927 m. – Mečislovas Jurevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1999 m.).
• 1935 m. – Evaldas Vaclovas Gečiauskas, Lietuvos matematikas, istorikas, fizinių mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1954 m. – Algis Kozlovas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m. – Valerijus Makūnas, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1958 m. – Kęstutis Vaitukaitis, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Algimantas Valantinas, teisininkas, teisėjas. Buvęs Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
• 1965 m. – Arūnas Vaidogas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Nerijus Juška, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto primarijus, vienas garsiausių solistų Lietuvos baleto istorijoje. Būdingas romantinis amplua.
• 1977 m. – Aistė Smilgevičiūtė-Radzevičienė, Lietuvos dainininkė.

• 1778 m. – Ignotas Bogušas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1720 m.).
• 1937 m. – Jonas Danauskas, Lietuvos tautodailininkas medžio drožėjas, tapytojas (g. 1861 m.).
• 1938 m. – Vincas Niekus, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1886 m.).
• 1947 m. – Justinas Baltuška, Lietuvos ir Amerikos lietuvių spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1871 m.).
• 1953 m. – Jurgis Karuža, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, medicinos daktaras (g. 1866 m.).
• 1963 m. – Jeronimas Plečkaitis, mokytojas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1887 m.).
• 1970 m. – Vaclovas Germanavičius, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. 1907 m.).
• 1975 m. – Viktoras Trofimovas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1996 m. – Andrius Kairys, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1910 m.).
• 1999 m. – Kazimieras Kuzminskas, lietuvių kunigas, JAV lietuvių katalikų veikėjas (g. 1906 m.).
• 2007 m. – Liucijus Suslavičius, transporto ir saugaus eismo inžinierius, policijos komisaras, transporto ir karinės technikos istorikas, publicistas (g. 1948 m.).
• 2020 m. – Algirdas Knystautas, Lietuvos ornitologas, fotografas, keliautojas ir žurnalistas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas (g. 1956 m.).

• 1579 – Popiežius Grigalius XIII patvirtino VU įkūrimą.
• 1863 – Šveicarijoje įkurta Raudonojo Kryžiaus organizacija.
• 1918 – Sukurta Rusijos komunistinio jaunimo sąjunga (RKJS) – komjaunimas.
• 1945 – Niujorke pirmąkart pradėti pardavinėti šratinukai.
• 1956 – Izraelis kartu su Didžiąja Britanija ir Prancūzija užpuolė Egiptą.
• 1991 – JAV kosminis aparatas „Galileo“ pirmą kartą iš arti nufotografavo asteroidą.

• 1790 m. – Frydrichas Vilhelmas Adolfas Distervegas, vokiečių pedagogas, filosofas (m. 1866 m.).
• 1897 m. – Paulas Jozefas Gebelsas, NSDAP veteranas, propagandos ministras nacistinėje Vokietijoje 1933–1945 metais, SS obergrupenfiureris (m. 1945 m.).
• 1910 m. – Alfredas Ayeras, britų filosofas, loginio pozityvizmo atstovas (m. 1989 m.).
• 1920 m. – Baruj Benacerraf, 1980 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1].
• 1938 m. – Ellen Johnson Sirleaf, Liberijos prezidentė.
• 1943 m. – Dušanas Ivkovičius, vienas tituluočiausių visų laikų serbų trenerių (m. 2021 m.).
• 1947 m. – Henri Michel, Prancūzijos futbolininkas, futbolo treneris.
• 1970 m.:
  • Edvinas van der Saras, olandų futbolininkas, žaidžiantis Manchester United klube, vartininko pozicijoje. Nuo 2001 metų žaidžia Anglijos Premier lygoje. Yra dukart laimėjęs UEFA Čempionų lygą − su Ajax (1995 m.) ir Manchester United (2008 m.) klubais.
  • Philip John William Cocu, buvęs Nyderlandų futbolininkas, žaidęs saugo pozicijoje, Nyderlandų vyrų futbolo rinktinės narys. Šiuo metu dirba PSV Eindhoven klube, bei Olandijos rinktinės vyr. trenerio padėjėju.^[2].
• 1971 m. – Winona Ryder, amerikiečių aktorė.
• 1974 m. – Albert Nađ, karjerą baigęs futbolininkas, žaiidęs Serbijos ir Juodkalnijos rinktinėje, saugo pozicijoje.
• 1979 m. – Hollisas Praisas, JAV krepšininkas, rungtyniaujantis Berlyno „ALBA“ klube.
• 1981 m. – Joao Paulo „J.P.“ Batista, Brazilijos krepšininkas, rungtyniaujantis Le Mano „Sarthe Basket“ krepšinio komandoje. J. P. Batistos sutartis su Vilniaus „Lietuvos Rytu“ buvo nutraukta abipusiu susitarimu.
• 1986 m. – Myriam Soumaré, Prancūzijos lengvaatletė, kuri specializuojasi sprinto rungtyse. Europos čempionė ir olimpietė.
• 1987 m. – Makoto Ogawa, japonų dainininkas^[3].

• 1339 m. – Aleksandras Michailovičius, Naugardo kunigaikštis (1325–1327), Vladimiro kunigaikštis (1326–1327), nuo 1326 m. didysis Tverės kunigaikštis (g. 1301 m.).
• 1911 m. – Joseph Pulitzer, vengrų – amerikiečių leidėjas ir redaktorius, geriausiai žinomas kaip Pulitzerio premijos įkūrėjas ir geltonosios žurnalistikos pradininkas. Jis sukūrė modernųjį laikraštį ir savo metu buvo vienas svarbiausių JAV žurnalistų (g. 1847 m.).
• 1941 m. – Vsevolodas Tairovas, TSRS aviakonstruktorius.
• 1950 m. – Gustavas V, 1907–1950 m. Švedijos karalius (g. 1858 m.).
• 1960 m. – Johanas Gunaras Andersonas, Švedijos archeologas ir geologas. Kinijos archeologijos pradininkas (g. 1874 m.).
• 1971 m. – Arne Wilhelm Kaurin Tiselius, 1948 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1902 m.).
• 1987 m. – Woodrow Charles Herman, amerikiečių džiazo muzikantas^[5] (g. 1913 m.).
• 1997 m. – Anton Szandor LaVey, Satanistų bažnyčios įkūrėjas ir aukščiausiasis jos dvasininkas Amerikoje. Pramintas Juoduoju popiežiumi. Taip pat rašytojas, okultistas ir muzikantas. Parašė Šėtono bibliją, kurioje suformulavo „Lavėjiškąsias satanizmo“ dogmas – sujungtą autoriaus suvokimą apie žmogaus prigimtį, filosofų darbus apie materializmą ir individualizmą (g. 1930 m.).
• 1998 m. – Aloizas Brenčas, latvių kino režisierius (g. 1929 m.).