Spalio 31

• Helovinas.

Alfonsas – Liucilė – Tanvilė – Vygandas – Volfgangas

• 1382 – Dubysos sutartis;
• 1904 – suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“;
• 1938 – Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;
• 1940 – Lietuvos SSR AT nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;
• 1950 – pasirašytas SSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas „Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus“
• 2015 – įvyko didžiausia žaidimų kultūros paroda Baltijos šalyse GameON

• 1424 m. – Vladislovas III Varnietis, Lenkijos (nuo 1434) ir Vengrijos (nuo 1440) karalius (m. 1444 m.).
• 1860 m. – Platonas Jankauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. 1941 m.).
• 1865 m. – Michailas Vilfridas Voiničius, revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu (m. 1930 m.).
• 1876 m. – Antanas Žmuidzinavičius, lietuvių dailininkas, kolekcionierius, visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
• 1911 m. – Zigmas Rimša, Lietuvos aviacijos atsargos karininkas, ryšių ir aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško motosklandytuvo (1938 m.) konstruktorius, Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius (m. 2001 m.)
• 1929 m. – Vytautas Mačiuika, Lietuvos rašytojas, skulptorius (m. 1999 m.).
• 1931 m. – Aloyzas Meškauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1935 m.:
  • Danielius Balčiūnas, Lietuvos inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas.
  • Valerija Cukermanienė, Lietuvos architektė, baldų projektuotoja (m. 2018 m.).
  • Ona Kreivytė-Naruševičienė, Lietuvos dailininkė keramikė (m. 2024 m.).
• 1938 m. – Ingrida Korsakaitė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, visuomenės veikėja.
• 1941 m.:
  • Elena Mezginaitė, lietuvių poetė, redaktorė, Studijavo žurnalistiką Vilniaus Universitete (m. 2005 m.).
  • Evaldas Kazys Maldutis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1947 m. – Vitas Katkevičius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Marija Burinskienė, Lietuvos statybos inžinierė, miestų planavimo specialistė, technologijos mokslų daktarė.
  • Valdas Juškevičius, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Vladas Gefenas, lietuvių šachmatininkas. 1987 m. tapo Europos korespondencinių šachmatų nugalėtoju.
• 1958 m. – Juozas Galdikas, gydytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vitalija Lukšienė, gydytoja, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1988 m. – Eglė Balčiūnaitė, vidutinių nuotolių bėgikė, Lietuvos rekordininkė. Dalyvavo 2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse. Sportuoti pradėjo nuo 2000 m., pagrindinė rungtis – 800 m bėgimas. Ją treniruoja Aleksandras Kitanovas.
• 1990 m. – Gediminas Kruša, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FC Klaipėda komandoje.

• 1932 m. – Kiprijanas Kondratavičius, Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas (g. 1858 m.).
• 1942 m. – Silvestras Grinkevičius, Lietuvos statybos inžinierius (g. 1871 m.).
• 1951 m. – Antanas Busilas, Lietuvos pedagogas, rašytojas (g. 1889 m.).
• 1963 m. – Jonas Variakojis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, laisvės kovų dalyvis, Krašto apsaugos ministras (g. 1892 m.).
• 1973 m. – Domas Andrulis, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (g. 1896 m.).
• 1983 m. – Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, visuomenės veikėjas (g. 1886 m.).
• 1993 m. – Nelė Mazalaitė, Lietuvos rašytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1907 m.).
• 1998 m. – Marija Bernarda-Venskutė, vienuolė, vargonininkė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė (g. 1902 m.).
• 2000 m. – Jonas Danyla, SJ, Lietuvos kunigas jėzuitas, Lietuvos jėzuitų provincijolas (g. 1905 m.).
• 2015 m. – Antanas Kudzys, Lietuvos inžinierius-statybininkas (g. 1925 m.).
• 2020 m. – Marius Žaliūkas, Lietuvos futbolininkas (g. 1983 m.).
• 2023 m. – Lionginas Vaičiulionis, monsinjoras, esperantininkas (g. 1931 m.).^[1]

• 1517 – Martynas Liuteris prikalė savo tezes prie Vitenbergo bažnyčios durų. Tai laikoma reformacijos Vokietijoje pradžia;
• 1992 – Vatikanas reabilitavo Galilėjų;
• 1999 – Katalikų ir liuteronų bažnyčios pasirašė bendrą deklaraciją, kuria baigė dogminį ginčą, XVI a. pradžioje sukėlusį reformaciją;
• 2019 – nuo gaisro stipriai nukentėjo Šuri pilis Japonijoje.

• 1632 m. – Jan Vermeer, olandų tapytojas^[2] (m. 1675 m.).
• 1705 m. – Klemensas XIV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1769 m. gegužės 19 d. iki mirties (m. 1774 m.).
• 1795 m. – John Keats, anglų poetas romantikas^[3] (m. 1821 m.).
• 1833 m. – Aleksandras Porfirijevičius Borodinas, gruzinų kilmės rusų kompozitorius bei chemikas (m. 1887 m.).
• 1835 m.:
  • Johann Friedrich Wilhelm Adolf von Baeyer, 1905 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1917 m.).
  • Krišjanis Baronas, latvių folklorininkas, rašytojas, publicistas (m. 1923 m.).
• 1854 m. – Hermann Oldenberg, vokiečių indologas ir budologas, vienas reikšmingiausių Vedų ir ankstyvojo budizmo specialistas (m. 1920 m.).
• 1887 m. – Čiang Kai-ši, Kinijos Respublikos politikas ir kariškis (m. 1975 m.).
• 1914 m. – Hugo Lepnurmas, estų vargonininkas, kompozitorius (m. 1999 m.).
• 1925 m. – John Anthony Pople, 1998 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 2004 m.).
• 1935 m. – Mohamed Hussein Tantawi, buvęs karinių Egipto pajėgų vadas (tuo pačiu de facto Egipto vadovas). Jis juo tapo iš Egipto prezidento posto po 2011 m. Egipto revoliucijos pasitraukus Hosni Mubarak. Nuo 1991 m. iki 2012 m. Tantawi buvo šalies gynybos ministras (m. 2021 m.).
• 1961 m.:
  • Lawrence Joseph Mullen, Jr., airių roko grupės U2 būgnininkas.
  • Piteris Džeksonas, Naujosios Zelandijos kino režisierius, labiausiai išgarsėjęs filmų trilogija „Žiedų valdovas“ pagal to paties pavadinimo Dž. R. R. Tolkino knygą.
• 1964 m.:
  • Eduardas Kokoitys, nepripažintos Pietų Osetijos respublikos prezidentas, prorusiškos orientacijos politikas, siekiantis suvienyti Šiaurės Osetiją ir Pietų Osetiją kaip Rusijos Federacijos subjektą.
  • Marco van Basten, Olandijos vyrų futbolo rinktinės treneris, po Euro 2008 pasitraukęs iš šio posto ir šiuo metu treniruoja Amsterdamo Ajax.
• 1979 m. – Simau Sabroza, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Atlético Madrid klubo puolėjas.
• 1980 m. – Samaire Armstrong, amerikiečių aktorė.
• 1983 m. – Fabio Quagliarella, Italijos futbolininkas. Napoli ir Italijos nacionalinės rinktinės puolėjas.
• 1988 m. – Sebastjanas Biuemi, Šveicarijos Formulės 1 lenktynininkas, vienintėlis 2009 m. sezono naujokas, prieš tai lenktyniavęs GP2 čempionate.

• 1448 m. – Jonas VIII Paleologas, Bizantijos imperatorius nuo 1425 iki 1448 m (g. 1392 m.).
• 1744 m. – Leonardas Oroncas Salvatorė de Leo, italų kompozitorius, vargonininkas, pedagogas. Vienas žymiausių Neapolio mokyklos atstovų (g. 1694 m.).
• 1918 m. – Egon Schiele, austrų tapytojas ir grafikas^[5] (g. 1890 m.).
• 1925 m. – Michailas Frunzė, TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas (g. 1885 m.).
• 1926 m. – Harry Houdini, vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų, daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, eskeipologistas (g. 1874 m.).
• 1969 m. – Chuanas Emilijanas O’Liris, Paragvajaus žurnalistas, istorikas, politikas, poetas, eseistas (g. 1879 m.).
• 1984 m. – Indira Priyadarshini Gandhi, Indijos politikė, ministrė pirmininkė (1966–1977, 1980–1984 m.) Nužudyta, įvykdžius pasikėsinimą (g. 1917 m.).
• 1986 m. – Robert Sanderson Mulliken, 1966 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1896 m.).
• 1993 m. – Federico Fellini, italų kino režisierius, laikomas vienu įtakingiausių ir geriausių XX amžiaus kūrėjų (g. 1920 m.).
• 2006 m. – Piteris Vilemas Bota, Pietų Afrikos prezidentas. Iš Nacionalinės partijos lyderio bei valstybės prezidento pareigų jis atsistatydino 1989 m. vasario mėn. po infarkto^[6] (g. 1916 m.).
• 2020 m. – Šonas Koneris, škotų aktorius, prodiuseris (g. 1930 m.).